„Rusai ir toliau rengia atakas bepiločiais orlaiviais, tačiau jie nepasiekia nė vieno strateginio taikinio“, – straipsnyje teigia buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas.
Ukrainos bepiločiai orlaiviai pasiekė Rusijos širdį
Tikslūs ukrainiečių smūgiai naftos perdirbimo gamykloms paralyžiavo didelę Rusijos energetikos sektoriaus dalį – agentūros „Naftogaz“ duomenimis, šalyje neveikia 38 proc. pagrindinių naftos perdirbimo įrenginių.
Didžiausias smūgis buvo suduotas šią savaitę, kai ukrainiečių dronas pataikė į Antipinskio naftos perdirbimo gamyklą Vakarų Sibire, esančią už dviejų tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos.
„Rusija negali apsaugoti šių objektų. Tai šokiruoja daugelį, nes niekas netikėjo, kad Ukraina gali atakuoti taip giliai esančius taikius“, – pabrėžė A. Zahorodniukas.
Dėl sugriautų naftos perdirbimo gamyklų Rusija priversta importuoti degalus iš Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Baltarusijos. Tuo pat metu 20 šalies regionų įvestas degalų normavimas, o degalinėse vienam pirkėjui vienu metu parduodama tik iki 30 litrų benzino.
Naftos pramonę, kuri anksčiau buvo pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, ištiko krizė: gavyba sumažėjo iki 9 mln. barelių per dieną, o pajamos iš eksporto – iki 546 mln. eurų per dieną, o tai yra trejų metų minimumas.
Banko „Goldman Sachs“ analitikai prognozuoja, kad, naftos kainoms mažėjant, gavybos apimtys gali dar labiau sumažėti ir nukristi iki 7,5 mln. barelių per dieną. Kremliui tai reiškia mažesnes pajamas užsienio valiuta ir fiskalinį krachą.
Didėjant biudžeto deficitui, Rusija imasi desperatiškų veiksmų. Kremlius net svarsto galimybę tiems, kurie nedirba, įvesti „parazitavimo mokestį“. Tuo tarpu bankai verčiami skolinti gynybos pramonei, o tai tik pagreitina finansų krizę.
Vakarai baiminasi, kad karas gali peraugti į naują etapą
Nepaisant nesėkmių fronte, Rusijos karinė ekonomika vis dar veikia visu pajėgumu, o analitikai baiminasi, kad siekdamas išvengti pralaimėjimo V. Putinas gali griebtis naujos eskalacijos.
„Jis visada pradeda rizikuoti, kai reikalai klostosi blogai. Šiuo metu tikimybė, kad karas gali išplisti Europoje, yra labai didelė“, – perspėja A. Zahorodniukas.
Jo teigimu, galimi taikiniai – Moldova, Suvalkų koridorius ar net Estijos Narvos miestas, kuriame dauguma gyventojų yra etniniai rusai.
Papildomą grėsmę kelia ir galimas nerašytas Maskvos ir Pekino susitarimas. Pasak šaltinių saugumo sluoksniuose, Xi Jinpingas remia Rusiją, kad JAV negalėtų viso savo dėmesio skirti tik Kinijai.
„Pekinui reikia, kad Rusija toliau kariautų“, – liepos mėnesį per susitikimą su ES pareigūnais atvirai pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.
Dabartinę situaciją A. Zahorodniukas lygina su XIX a. Krymo karu, kurį Rusija pralaimėjo ne dėl karinės nesėkmės, o dėl ekonominio išsekimo. Tada caras Nikolajus I taip pat pervertino savo jėgas ir galiausiai turėjo priimti žeminančias kapituliacijos sąlygas.
„Putinui laikrodis tiksi. Būtent dėl šios laiko atskaitos dabartinis momentas Europai yra pavojingiausias per pastaruosius dešimtmečius“, – įsitikinęs A. Zahorodniukas.
Ukraina naikina Rusijos naftos pramonę
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina ėmė intensyviau rengti išpuolius prieš Rusijos naftos infrastruktūrą. Neseniai Rusijos Volgogrado regione po bepiločio orlaivio atakos užsidegė didžiausia Rusijos Federacijos Pietų federalinėje apygardoje „Lukoil“ dujų gamykla. Yra žinoma, kad visi šios gamyklos produktai eksportuojami.
Na, o spalio 9 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Korobkovsko dujų perdirbimo gamyklai ir Efimovkos linijos gamybos dispečerinei stočiai Rusijos Volgogrado srityje.
Ukraina perkelia karą į Rusijos teritoriją. Šios kampanijos mastas, apimtis ir intensyvumas yra didesni nei bet kada anksčiau, o tai gali turėti pasekmių paprastiems rusams – galbūt ne mūšio lauke, bet jų mintims ir piniginėms, rašo portalas „Foreign Policy“.
