Žurnalisto žudikų teismas – šansas naujai erai Slovakijoje?

Nužudytas už darbus

Tiriamosios žurnalistikos profesionalas J.Kuciakas ir jo sužadėtinė Martina Kušnírová buvo nušauti 2018-ųjų vasario 21 d. savo namuose Veľká Mačos miestelyje, esančiame į šiaurės rytus nuo Bratislavos. Žurnalisto gyvybę nutraukė šūvis į krūtinę, M.Kušnirovai šauta į galvą.

Nepaisant jauno amžiaus – J.Kuciakui tebuvo 27-eri – jis jau buvo pagarsėjęs savo rašiniais. Tinklalapyje Aktuality.com dirbęs žurnalistas bendradarbiavo su keliais užsienio nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos centrais.

J.Kuciako tyrimo dėmesio sulaukė valdančiųjų politikų ryšiai su stambiais verslininkais ir finansiniai nusikaltimai. Mirtis sutrukdė jam paskelbti straipsnį apie numanomus Slovakijos politikų ryšius su Italijos mafija, taip pat pažeidimus, susijusius su ES paramos žemės ūkiui išmokomis.

Sukrėsti pirmojo per nepriklausomos Slovakijos istoriją žurnalisto nužudymo, jo tėvynainiai išėjo į gatves: Slovakijoje surengtos demonstracijos buvo didžiausios nuo pat 1989-ųjų Aksominės revoliucijos.

Iš pradžių bandžiusi ignoruoti visuotinį pasipiktinimą, ilgainiui tuometė valdžia buvo bejėgė prieš kilusį pilietinį judėjimą, pareikalavusį išaiškinti žurnalisto žudikus ir išgyvendinti šalyje tai, su kuo kovojo ir J.Kuciakas, – korupciją. Piliečių ir koalicijos partnerių spaudimui pasidavė tuometis premjeras, populistinės partijos "Smer" lyderis Robertas Fico ir vidaus reikalų ministras Robertas Kaliňákas: abu atsistatydino praėjus kelioms savaitėms po žurnalisto mirties.

Slovakijos visuomenę sukrėtė ir žinia, kad žurnalistas dar 2017-aisiais pateikė policijai skundą dėl įtariamų grasinimų susidoroti su juo. Žurnalistas tvirtino, kad policija tuomet nesiėmė jokių veiksmų. Po žmogžudystės policija atnaujino tyrimą dėl ankstesnių grasinimų J.Kuciakui.

Tyrė tarptautinė komanda

Žudikų paieškos truko pusmetį, kol 2018-ųjų rugsėjį buvo suimti du įtariamieji: buvęs policijos pareigūnas ir buvęs kareivis. Juos tyrėjai susekė išanalizavę mobiliojo ryšio duomenis ir elektroninius pėdsakus, kuriuos internete paliko žurnalisto namo ieškoję asmenys.

Toks operatyvumas buvo staigmena Slovakijos visuomenei, kurioje ilgus mėnesius vyravo pesimistinės nuotaikos – netikėta, kad korumpuotais ryšiais susieti valdžia, teisėtvarka ir nusikalstamas pasaulis leis įgyvendinti teisingumą.

Slovakų pareigūnams padėjo FTB, Skotland Jardas, Europolas, Europos teisinio bendradarbiavimo institucija "Eurojust" ir Italijos bei Čekijos policija.

Vėliau susektas ir vykdytojų bei užsakovų tarpininkas, verslininkas Zoltánas Andruskó. Jis prisipažino pajutęs palengvėjimą, kai suprato, kad pateko į policijos pareigūnų, o ne samdytų žudikų, kuriems nurodyta pašalinti nereikalingą liudininką, rankas.

Užsakovas – buvęs kolega?

Tyrimo medžiagoje teigiama, kad Z.Andruskó veikė sutaręs su savo pažįstama Alena Zsuzsová. Už kruviną darbą ji jam pasiūlė 50 tūkst. eurų ir pamiršti 20 tūkst. eurų skolą.

A.Zsuzsová nuvedė policiją pas prieštaringai vertinamą vieną turtingiausių šalies žmonių verslininką Mariáną Kočnerį, anksčiau patekusį į teisėtvarkos akiratį dėl įvairių ekonominių nusikaltimų. Žiauri likimo ironija: iki pasinerdamas į privatų verslą, M.Kočneris dirbo pagal savo specialybę – žurnalistu.

M.Kočneris yra laikomas centrine valdžios kartelio figūra, kurio ryšiai driekiasi iki aukščiausių teismų ir valstybės administracijos sluoksnių. M.Kočneris buvo atsidūręs ir J.Kuciako akiratyje – apie jį buvo ir paskutinis prieš mirtį publikuotas rašinys.

M.Kočneris yra laikomas centrine valdžios kartelio figūra, kurio ryšiai driekiasi iki aukščiausių teismų ir valstybės administracijos sluoksnių.

M.Kočnerio pavardė Slovakijoje tapo žinoma po to, kai 1998-aisiais, padedant šalies žvalgybos tarnybai, nesėkmingai bandė perimti privačią televiziją "TV Markíza".

M.Kočneris taip pat yra teisiamas kitoje byloje dėl įtariamo klastojimo ir nusikaltimų, susijusių su vertybiniais popieriais. JAV Iždo departamentas yra įtraukęs M.Kočnerį ir jo kompanijas į vadinamąjį Magnickio sąrašą, jam taikomos sankcijos.

Aiškinantis J.Kuciako nužudymą, verslininko namuose rasti 2011-aisiais paviešinti, tačiau vėliau dingę slapti pokalbių įrašai, atskleidę, kad M.Kočneris buvo sukūręs platų kontaktų su politikais, teisėjais ir prokurorais tinklą, esą padėdavusį jo verslui. Teigiama, kad M.Kočnerio užsakymu valstybės struktūrų pareigūnai sekė jam nepalankius asmenis – žurnalistus, politikus. Teigiama, kad jis buvo sudaręs sąrašą potencialių taikinių – žmonių, kuriuos esą reikia pašalinti.

J.Kuciakas demaskavo šio verslininko vaidmenį sudėtingoje PVM mokesčių grobstymo schemoje. M.Kočneris pats pirkdavo ir pardavinėjo prabangius butus, kartais už simbolinę kainą, ir tokiu būdu nemokėdavo mokesčių už gautas pajamas. Po šių publikacijų M.Kočneris ėmė grasinti žurnalistui ir jo šeimai.

Žmogžudystės organizatorė A.Zsuzsová ne tik dirbo pas M.Kočnerį asistente ir vertėja, bet palaikė ir draugiškus ryšius.

Alena Zsuzsová (dešinėje)

Smogikai nesilaikė plano

Su teisėsauga bendradarbiavusio Z.Andruskó byla buvo atskirta, verslininkas nuteistas penkiolika metų kalėti. Tad dabar teisiami ketvertas likusiųjų: M.Kočneris, A.Zsuzsová ir du vykdytojai. Vienas pastarųjų – buvęs kariškis Miroslavas M. – jau pirmąją teismo dieną patvirtino savo kaltę.

Nei jo pusbrolis, buvęs policininkas Tomášas S., nuvežęs žudiką į nusikaltimo vietą, nei užsakovas, nei organizatorė savo kaltės nepripažįsta. M.Kočneris sutiko tik su kaltinimu dėl neteisėto ginklo laikymo.

Pagal bylos medžiagą, Z.Andrusko, Miroslavas M. ir Tomaszas S. bent tris kartus buvo nuvažiavę iki žurnalisto namo, kuris, pasirodė, esąs tobula vieta nusikalsti: toli nuo sostinės, netoli miško ir autostrados. Ruošdamiesi nusikaltimui, jie išsamiai išnagrinėjo J.Kuciako namo prieigas, miestelio stebėjimo kameras. Stengdamiesi nepalikti ir vadinamųjų virtualių pėdsakų, nusikaltėliai bendravo tik sutartiniais skambučiais, per tarpininkus buvo įsigiję išankstinio apmokėjimo telefono kortelių.

Nusikaltimui buvo pasirinktas 9 mm kalibro pistoletas "Parabellum" su duslintuvu. Byloje teigiama, kad žudikas pateko į namus pro neužrakintas duris. Pirmiausia nušovė virtuvėje užkluptą merginą, o vėliau – žurnalistą.

Užtrukęs vos 4 minutes, žudikas grįžo į automobilį, kuriame jo laukė Miroslavas M., ir nuvyko pas Z.Andrusko. Šis papurkštavo dėl neplanuotai nužudytos merginos, tačiau pažadėjo netrukus sumokėti honorarą.

Kitą dieną Z.Andrusko susitiko su tarpininke, kuri, sukėlusi isteriją dėl merginos nužudymo, vis dėlto sumokėjo pinigus. 10 tūkst. eurų Z.Andrusko pasilikęs sau, likusius atidavęs žmogžudystės vykdytojams.

Pagal pirminį sumanymą, J.Kuciaką norėta pagrobti ir pradanginti be pėdsakų, tačiau, aptikęs nereikalingą liudininkę, žudikas ekspromtu pakeitė sumanymą.

Nužudytuosius artimieji aptiko tik po to, kai keturias dienas neprisiskambinę, ėmė jų ieškoti.

Įtartinos klaidos

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tyrimo metu sudėliota nusikaltimo mozaika, nužudyto žurnalisto kolegos ir jo šeimai atstovaujantys teisininkai nuogąstauja, kad dalis žmogžudystės aplinkybių nuslėpta.

Tomašas S. atkakliai laikosi pozicijos, kad tuo metu, kai pateko į žurnalisto namus, J.Kuciakas ir jo sužadėtinė jau buvo negyvi. Jis sako nesuprantąs pusbrolio melo motyvų. Be to, Slovakijos žiniasklaida teigia, kad žmogžudyste prisipažinusio kariškio parodymams prieštarauja kai kurie nusikaltimo vietoje rasti daiktiniai įrodymai.

J.Kučiako šeimos advokatas, buvęs vidaus reikalų ministras Danielis Lipsicas mano, kad žurnalistas ir jo sužadėtinė galėjo būti nužudyti kitur, o į oficialią nusikaltimą vietą jų kūnai atgabenti vėliau.

Abejonių kelia ir tas faktas, kad nusikaltimo vietos neapžiūrėjo didesnę kvalifikaciją nei vietos policijos pareigūnai turintys teismo medicinos ekspertai iš Nacionalinės kriminalinės agentūros – todėl nesutampa faktinis ir byloje skelbiamas mirties laikas.

Tik praėjus trims savaitėms tyrimo dokumentuose patikslinta, kad pora nužudyta trimis dienomis anksčiau, nei buvo manoma iš pradžių. Ši svarbi klaida neabejotinai turėjo įtakos pareigūnams renkant liudytojų parodymus.

Policija nepasirūpino žurnalisto namo prieigose buvusių vaizdo stebėjimo kamerų įrašais: susizgribta tik praėjus dviem savaitėms po numanomos nusikaltimo datos, kai svarbius įrašus jau buvo ištrynę naujesni. Nusikaltimo vietos prieigas policija apžiūrėjo praėjus net mėnesiui, kai nebebuvo įmanoma rasti autentiškų daiktinių įrodymų, pvz., batų padų atspaudų.

Be to, nusikaltimo vietoje darytose nuotraukose matyti, kad kartu su policijos pareigūnais ten būta ir Slovakijos kovos su korupcija agentūros vadovo Roberto Kraimerio – dar vieno neigiamo J.Kuciako publikacijų herojaus.

Iš pradžių pareigūnai neigė šį asmenį buvus nusikaltimo vietoje, tačiau vėliau, kai paaiškėjo, kad R.Kraimeris atsitiktinai pateko į vietos televizijos reporterių objektyvą, pripažino jį buvus nužudymo vietoje. Kas iškvietė, ką jis ten veikė, R.Kraimeris, šiuo metu vadovaujantis Slovakijos vidaus reikalų ministerijai, nesugebėjo paaiškinti.

Saugią užuovėją rado ir visuomenei spaudžiant atsistatydinęs policijos vadovas Tiboras Gaszparas – jis įdarbintas vidaus reikalų ministro, atstovaujančio politinei partijai "Smer", patarėju.

J.Kuciako žūtis nuskambėjo kaip žadintuvo signalas Slovakijai, kuri, išgyvenusi autokrato Vladimiro Mečiaro ir korumpuotojo R.Fico eras, nebenori kartoti klaidų.

"Ndranghetos" šešėlis

Iki šiol daug klausimų kyla ir dėl medžiagos, kurią J.Kuciakas spėjo surinkti paskutiniam savo tyrimui. Žurnalistas aiškinosi, kokiu pagrindu tuomečio premjero patarėja įdarbinta atitinkamos kvalifikacijos neturinti, neoficialiai seksualine asistente vadinama Slovakijos atstovė konkurse "Mis visata" Marija Troškova. J.Kuciakui pavyko atsekti, kad ji buvo Slovakijoje gyvenančio ir šioje šalyje žemės ūkio bendrovių turinčio italo Antonio Vadalos verslo partnere.

Paaiškėjo, kad A.Vadala – anaiptol ne eilinis Slovakijoje sėkmę bandantis italas. Dar 2017-ųjų kovą po ilgo tyrimo Italijos prokuratūros Kovos su mafija biuras Kalabrijos regione kartu su Finansų gvardijos Katanzaro kovos su narkotikais departamentu išdavė orderius areštuoti kelis įtartinus asmenis. Pareigūnai nustatė schemą, kaip penki "Ndranghetos" klanai iš Lotynų Amerikos į Italiją gabeno kokainą.

Pareigūnai įtarė, kad A.Vadala atstovauja įtakingam klanui, užsiimančiam kokaino kontrabanda, atsakingam už mažiausiai 25 žmogžudystes. Manyta, kad jis galėjo užimti suimtųjų mafijos tarpininkų vietą. Juolab kad veik prieš du dešimtmečius Italijos policija buvo nustačiusi A.Vadalą turėjus ryšių su "Ndrangheta".

Nors buvo išduotas arešto orderis suimti ir A.Vadalą, šis nuo teisingumo išsisuko, nes buvo spėjęs išvykti į Slovakiją, o netrukus jam pareikšti kaltinimai buvo panaikinti. Tuo metu jis jau buvo susikooperavęs su kita iš Kalabrijos į Slovakiją kiek anksčiau atsikrausčiusia, "verslo" ryšių su mafija turinčia Rodos šeima ir oficialiai vertėsi žemės ūkiu.

Abi šeimos Italijoje buvo žinomos dėl machinacijų naudojantis ES subsidijomis žemės ūkio plėtrai, todėl J.Kuciakas su kolegomis įtarė, kad panašia veikla jos užsiima ir Slovakijoje.

Besiaiškinant šio italo, jo patikėtinės M.Troškovos ir tuometinio premjero R.Fico kanceliarijos ryšius, Vadalos, Rodos šeimų finansinius ryšius su "Ndrangheta" ir pastarosios "investicijas" į Slovakijos žemės ūkį, J.Kuciakas ir buvo nužudytas.

Kaip vėliau paskelbė J.Kuciako darbą tęsiantys jo kolegos, A.Vadala buvo sukūręs narkotikų kontrabandos schemą per Slovakiją. Savo sėbrams jis gyręsis, jog turi ryšių Slovakijos žvalgybos agentūrai, kad didžiausio Slovakijos muitinės sandėlio vadovas – "jo žmogus", o ir pačiame sandėlyje jis turįs hektarais matuojamos erdvės.

Kartu su bendrininkais A.Vadala užsiėmė narkotikų kontrabanda iš Ekvadoro. Daugiau ar mažiau sėkmingai jų "verslas" vyko keletą metų, kol per sėkmingą Italijos policijos operaciją, "slovako" kompanjonai buvo demaskuoti. Pats A.Vadala tuo metu, regis, nė neketino slėptis – matyt, Slovakijoje jautėsi saugos. Tačiau praėjus kelioms dienoms po J.Kuciako nužudymo Venecijos teismas išdavė arešto orderį, 2018-ųjų kovą A.Vadala buvo išduotas Italijai, kur už narkotikų kontrabandą buvo nuteistas kalėti devynerius metus.

Ką nuspręs rinkėjai?

Nedideliame Penziko mieste Vakarų Slovakijoje vykstantis teismo procesas laikomas svarbiausiu nuo pat 1993-iųjų, kai į dvi atskiras valstybes subyrėjo anuometė Čekoslovakija. Susidomėjimas teismu Slovakijoje milžiniškas ne tik dėl visuomenės noro įvykdyti teisingumą. Neabejojama, kad bylos medžiaga sukels permainų politikos fronte ir turės įtakos rinkimų kampanijai bei vasario 29-ąją vyksiančio balsavimo rezultatams.

Galbūt net turės lemiamų padarinių didžiausiai Slovakijos kairiųjų politinei partijai "Smer", kuri, net ir atsistatydinus R.Fico, iš rankų nepaleido valdžios vairo. Nuo 2018-ųjų kovo vyriausybei vadovauja R.Fico kabinete vicepremjero pareigas ėjęs Peteris Pellegrinis, kurį daugelis laiko partijos lyderio marionete.

Likus pusantro mėnesio iki rinkimų kol kas "Smer" vis dar yra pirmoje vietoje su beveik 20 proc. potencialių rinkėjų balsų. Tačiau, ekspertų teigimu, partija, kurios lyderiai pagarsėjo įtartinu vaidmeniu J.Kuciako demaskuotose istorijose bei ksenofobiškais ir antivakarietiškais pasisakymais, turi minimalių šansų surasti koalicijos partnerius.

Vis daugiau palankumo sulaukia buvusio populiariojo šalies prezidento Andrejaus Kiskos partija. Rugsėjo įkurtos jo partijos "Už liaudį" programoje ypač akcentuojama kova su korupcija. Susivienijo ir dabartinę prezidentę, Slovakijos Vaclavu Havelu vadinamą Zuzaną Čaputovą iškėlę judėjimai.

Opozicijos politika viliasi, kad šalies rinkėjai savo pasirinkimu parodys, jog nebėra pakantūs korupcijai. "Ilgą laiką žmonės galvojo, kad su korupcija neįmanoma kovoti, tačiau dabar pamatė, jog tai realu. Dabar – visiškai kita situacija nei 2016-aisiais, kai laimėjo dabartinės valdančiosios partijos", – viename interviu sakė žinomas Aksominės revoliucijos aktyvistas Peteris Zajacas.

Jis atmeta nuogąstavimus, kad po rinkimų "Smer" vietą gali užimti dabar antri pagal populiarumą dešinieji. Vilties ženklu jis laikąs Z.Čaputovos pergalę prezidento rinkimuose. J.Kuciako žūtis nuskambėjo kaip žadintuvo signalas Slovakijai, kuri, išgyvenusi autokrato Vladimiro Mečiaro ir korumpuotojo R.Fico eras, nebenori kartoti klaidų.