Antradienį nuo Panevėžio J.Miltinio dramos teatro scenos  amžinojo poilsio bus išlydėtas 48-erių metų aktorius Rimantas Jovas.

Tačiau nepaprasto talento ir didelės vidinės šilumos kūrėjo aura čia liks visiems laikams. Tie, kuriems teko bent kiek artimiau pažinti R.Jovą, tiki: tokių žmonių, kaip Rimantas, mirtis visiškai neišsiveda. Ji tik pasiima kūną, bet dvasia lieka gyventi.

Netekties suvokti negali

Vakar į teatrą su aktoriumi atėję atsisveikinti teatralai, žiūrovai, draugai, pažįstami sustingdavo išvydę scenoje karstą. Jiems sunku patikėti, kad tai – ne spektaklis, o realybė.

Visi vylėsi, kad R.Jovas, nors  nuo Naujųjų sunkiai sirgo, išsikapstys. Sekmadienį iš Vilniaus   klinikų, kur aktorius pastaruoju metu gydėsi, atėjusi žinia apie jo mirtį pribloškė.

R.Jovo kolegos sunkiai rinko paguodos žodžius jo artimiesiems: žmonai, dukrai, motinai, giminėms.

„Negaliu kalbėti apie Rimantą būtuoju laiku“, – tramdydama ašaras prisipažino aktorė Ligita Kondrotaitė, R.Jovą pažinojusi dar nuo studijų laiku Muzikos akademijoje.

Sunkiai tvardėsi ir Laimutis Sėdžius. Dar šiemet sausį  jam R.Jovas pasidžiaugė, kad 2010-ieji, Tigro metai, jam turėtų būti sėkmingi, nes pagal horoskopą jis – Tigras. Juodu dar pajuokavo, kad reikia sulaukti vasario, kai pagal rytiečių kalendorių prasideda Tigro metai.
Daug prisiminimų, minčių, emocijų, R.Jovui nespėtų išsakytų žodžių sukosi su juo atsisveikinti atėjusiųjų galvoje.

J.Miltinio dramos aktoriai su kolega pasiliko per naktį. Tokia teatro tradicija – būti su bičiuliu iki pat paskutinės jo kelionės pradžios.

Kantrumas – pribloškiamas

Dar praėjusių metų pabaigoje keliuose spektakliuose pagrindinius vaidmenis sukūręs R.Jovas scenoje degė širdimi ir kūnu, kaip jam būdinga. Kolegoms jis nei išsidavė, nei išsitarė, kad blogai jaučiasi.
 
Šių metų pradžioje R.Jovas pradėjo repetuoti naują vaidmenį teatro vadovo R.Tereso režisuojamame spektaklyje, tačiau bičiuliai matė – Rimantui kažkas negerai. Vienoje repeticijoje jie kolegai draugiškai patarė: „Rimai, eik pas daktarus.“

R.Jovas paklausė ir daugiau į teatrą nebegrįžo. Aktorius buvo paguldytas į Panevėžio ligoninę, paskui perkeltas į Vilnių.

„Jis buvo ypač pareigingas, maksimalistas, trokštantis viską padaryti tobulai. Kita vertus, aktoriui taip jau yra – kol jis scenoje, kol vaidina – mobilizuoja visas savo fizines ir dvasines jėgas. Tikiu, kad scenoje Rimantas nejautė skausmo, gal ir nesijautė blogai, o nulipęs nuo jos, matyt, kentėjo tylomis“, – svarstė aktorė L.Kondrotaitė.

Teatro vadovas R.Teresas tvirtino, kad jį stebino nepaprastas R.Jovo darbštumas. Pasak R.Tereso, aktorius jautėsi be galo atsakingas už kuriamą vaidmenį, apskritai – už spektaklį. Sau kėlė nepaprastai didelius reikalavimus, bet buvo labai jautrus ir geranoriškas kolegoms.

Stebino asmenybės spalvingumas

L.Sėdžius pasakojo dar mokydamasis su R.Jovu viename Muzikos akademijos kurse pastebėjęs, kad jis iš kitų išsiskiria talentu.

„Būdavo, Rimas užlipa į sceną ir matai, kad joje stovi Dievo apdovanotas žmogus. Nuo pat jaunystės jis vaidino labai įtaigiai. Jo kuriami personažai buvo labai įtikinantys.

Toks jis buvo visą gyvenimą“, – kalbėjo aktorius.

Linkuvoje, Pakruojo rajone, gimęs R.Jovas kurti į Panevėžį atvyko 1984 metais kartu su kurso draugais L.Sėdžiumi, L.Kondrotaite, L.Martinonyte, R.Zimbliu.

„Rimantas buvo mūsų kurso seniūnas. Išsirinkome jį todėl, kad mums buvo autoritetas, labai atsakingas ir rūpestingas. Žinojom, kad niekas kitas iš mūsų nesutvarkys įvairių reikalų, nepasirūpins kuo nors taip, kai jis“, – „Sekundei“ pasakojo L.Sėdžius.

Pasak L.Kondrotaitės,  studijų metais R.Jovas iš kitų kurso draugų išsiskyrė brandžiu mąstymu.

„Nors kurse buvo už jį vyresnių, Rimas atrodė brandžiausias, vyriškiausias“, – teigė aktorė.

L.Sėdžius trumpam pralinksmėjo prisiminęs, kad tik pradėjęs dirbti J.Miltinio dramos teatre spektaklyje „Kelione į Akapulką“ R.Jovas vaidino jo tėvą, o jis – sūnų, nors buvo bendraamžiai.

Niekas nesistebėjo, kai J.Miltinio dramos teatre vienu metu direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusiam R.Jovui buvo patikėti ūkiniai reikalai. Aktorius buvo praktiškas žmogus, tai reta tarp šios profesijos atstovų.

Žiūrovus ypač žavėjo R.Jovo komiko talentas. Televizijos laida „Baltojo katino svetainė“, kurios  kūrėjas ir pagrindinis personažas Antanas buvo panevėžietis aktorius, turėjo daugybę gerbėjų tarp vaikų ir suaugusiųjų.

Pasak R.Jovo bičiulių aktorių, jis buvo neribotų galimybių kūrėjas: kai reikia – nuostabus komikas, kai reikia – sukrečiantis tragikas.

„Rimantas buvo labai įvairialypė, spalvinga asmenybė. Jame glūdėjo didžiulis kūrybinis potencialas. Jis, kaip ir daugelis aktorių, laukė savo didžiojo vaidmens, tikėjo, kad geriausią dar sukurs...“ – kalbėjo L.Sėdžius.

Mylimas. Aktoriaus R.Jovo – talentingo kūrėjo, šilto žmogaus netektis pribloškė visus jį pažinojusiuosius.