Dėl neslūgstančių karščių stipriau uždumblėjusiuose šalies ežeruose ir pamary pradėjo gaišti žuvys. „Pasvalio vandenų“ bendrovei suversti priežasties orams ir išsisukti nuo žalos atlyginimo gamtai nepavyks – nustatyta, kad dėl jos kaltės praėjusią savaitę Lėvens ir Mūšos upėse nugaišo žuvys.

Praėjusią savaitę Lėvens upėje nugaišo dešimtys tūkstančių žuvų – lydekų, ešerių, kuojų, žiobrių, vėgėlių, siauražnyplių vėžių. Tačiau, anot aplinkosaugininkų, tai nesusiję su deguonies trūkumu ir karščiais.

Nustatyta, kad kalta „Pasvalio vandenų“ bendrovė, rekonstruojanti kanalizacijos tinklus ir išleidusi leistiną normą viršijančių nuotekų kiekį.

„Išleidžiamų apvalytų nuotekų užterštumo koncentracija viršijo 9, beveik 10 kartų leistiną vadinamąją padidintą taršą. Dėl to Lėvenyje, žemiau išleidėjo, deguonies kiekis lyginant su deguonies kiekiu, esančiu aukščiau išleidėjo, skiriasi apie 3 kartus. Greičiausiai tai ir buvo masinio žuvų kritimo priežastis“, – sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.

Už padarytą žalą gamtai bendrovei teks sumokėti baudą, siekiančią iki 50 tūkstančių litų, tačiau konkreti suma paaiškės gavus išsamesnius vandens tyrimus. Vis dėlto pareigūnai apgailestauja, kad bet kokia bauda neatlygins gamtai padarytos žalos.

Tuo metu Kuršių mariose ir kai kuriuose šalies ežeruose, pavyzdžiui, šiauliečių pamėgtame Rekyvos ežere, žuvys pradėjo gaišti dėl deguonies trūkumo. Mat uždumblėjusiuose telkiniuose šylant vandeniui sparčiai mažėja deguonies ir dėl to gaišta žuvys. Pasak aplinkosaugininkų, gelbėti žuvis jiems turėtų padėti ir verslininkai.

„Jie tą žuvį išima pardavimui, kad ji neprapultų. Kai kurie vandens telkiniai nėra išnuomoti, tada ieškoma verslininkų, kuriems išduodami leidimai žuvį paimti ir perkelti į saugesnius vandens telkinius, o nesant tokiai galimybei – panaudoti verslui“, – teigia V. Jakštas.

Anot aplinkosaugininkų, žuvų gelbėjimu bei ežerų valymu turėtų užsiimti ir savivaldybės, kuriose yra tokių ežerų.