Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį Strasbūre priėmė rezoliuciją, kuria sakoma, kad šalys pernelyg dažnai prisidengia valstybės paslaptimi bandant atlikti tyrimus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, tokių kaip kankinimai bei neteisėtas kalinimas.

Rezoliucija taip pat sveikinamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktas tyrimas, kuris identifikavo dvi vietas, kur galėjo būti įrengti slapti Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimai, taip pat nustatė su CŽV siejamų lėktuvu skrydžius į Lietuvą, tačiau pranešė negalėjęs ištirti, ar į Lietuvą buvo atvežta įtariamųjų terorizmu.

„Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuri, kalbant apie Lietuvą, sveikina Lietuvos valdžios veiksmus atliekant tyrimą dėl slaptų kalėjimų“, - BNS sakė Seimo delegacijos ETPA atstovas Egidijus Vareikis.

Taip pat rezoliucija konstatuojama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakė bendradarbiauti su šalių, atlikusių tyrimus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, tarp jų ir Lietuvos, teisėsauga.

JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002-2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta. Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti.

Po parlamentinio tyrimo Lietuvos prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, ar įgaliojimų neviršijo buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai, bendradarbiavę su CŽV, bet šiemet sausį jį nutraukė.

Prokurorai paskelbė, kad jiems nepavyko patvirtinti per parlamentinį tyrimą padarytos išvados, kad Lietuvoje buvo įrengtos dvi patalpos įtariamiesiems terorizmu laikyti.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ neseniai pranešė nustačiusi dar vieną su CŽV siejamą skrydį iš Maroko į Lietuvą 2005 metais ir paragino prokurorus atlikti ikiteisminį tyrimą.