Penktadienį nusprendusi neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje, Generalinė prokuratūra pasirodė kaip bejėgė struktūra, norinti nutildyti šią temą, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius

„Tai, be jokios, abejonės galima vertinti tik neigiamai. Prokuratūra pasirodė ir pakankamai neprofesionaliai, ir, netgi sakyčiau, kaip bejėgė struktūra, kuri nepajėgia atlikti jai pavestų funkcijų“, - BNS sakė H.Mickevičius.

Pasak prokuratūros pranešimo, prokurorai išnagrinėjo organizacijų „Amnesty International“, „Reprieve“ ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateiktą informaciją apie su CŽV siejamų orlaivių skrydžius per Lietuvos teritoriją ir nusprendė, kad ji nesvarbi.

„Visuomeninių organizacijų pateikta informacija buvo įvertinta kartu su nutraukto ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir nuspręsta, kad ji nėra esminė ir negali turėti reikšmės bylos sprendimui“, - teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

ŽTSI vadovas piktinosi tokiais teisėsaugininkų teiginiais, tvirtindamas, kad ne visuomeninių organizacijų darbas yra tirti galimą kalėjimų buvimą, o Generalinės prokuratūros, kuri vis reikalauja pateikti naujų duomenų.

„Vietoje to, kad paimtų tą medžiagą ir tyrinėtų toliau, kas jiems priklauso, o ne nevyriausybininkams, praktiškai viskas daroma tam, kad pateikta informacija būtų kažkaip sukompromituota, kad ji neva nereikšminga, ir reikalaujama, kad būtų pateikti dar kažkokie faktai, aplinkybės“, - teigė H.Mickevičius.

Pasak pašnekovo, tarptautinių organizacijų akyse Lietuva dėl Generalinės prokuratūros sprendimo atrodys blogai, be to, tai sumažins ir visuomenės pasitikėjimą teisėsauga.
„Tarp tų organizacijų atrodysime labai blogai, tačiau blogai atrodysime ir tarp žmonių, kurie profesionalai žiūri į teisėsaugos darbą ir ją vertina, nes čia akivaizdžiai prokuratūra praktiškai neatlieka savo funkcijų, o numeta tai daryti nevyriausybininkams. Ta informacija, kuri jiems buvo pateikta, jau buvo surinkta nevyriausybininių organizacijų, o jie ir toliau sako, kad jūs neva blogai dirbate, nepateikiate faktų. Tai kas turi atlikti tą tyrimą: nevyriausybininkai ar prokuratūra?“, - teigė ŽTSI direktorius.

Jo teigimu, iškalbinga yra ir aplinkybė, kuomet Generalinė prokuratūra nusprendžia išplatinti visuomenei pranešimus dėl galimų CŽV kalėjimų. Priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tai buvo paskelbta šių metų sausio 14 dieną, penktadienį, prieš 17 valandą, o sprendimas tyrimo neatnaujinti šį penktadienį buvo išplatintas apie 15.40 val.

„Tai parodo, kad yra noras, kad būtų kuo mažiau atgarsio visuomenėje (...) Kadangi tai jau ne pirmą kartą daroma, taigi, matosi sistema. Šiandien nebuvo kažkokio termino suėjimo. Tą sprendimą būtų logiškiau pagarsinti pirmadienį ryte, bet akivaizdu, kad tai yra bendros prokuratūros politikos elementas, kad tą reikalą nutildyti, kad nebūtų apie tai kalbama kad nueitų viskas tylyn“, - sakė H.Mickevičius.

"Bet to nebus, kadangi per daug žmonių, organizacijų per visą pasaulį prie to dirba, naujos informacijos bus nemažai, ir niekur tos Lietuvos institucijos nesidės. Anksčiau ar vėliau reikės prie to grįžti ir profesionaliai atlikti tyrimą", - tvirtino pašnekovas.
Atnaujinti sausio mėnesį nutrauktą ikiteisminį tyrimą prokurorus neseniai paragino „Amnesty International“, pranešusi, kad pavyko identifikuoti dar vieną su CŽV siejamą skrydį iš Maroko į Vilnių 2005 metais

2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Tyrimo metu taip pat nustatyti du su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir trys į Palangą, vykę 2003 - 2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą buvo atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau šių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos Centrinės žvalgybos valdybos kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.