Ne visiems moksleiviams ir jų tėvams šiandien šventė. Dar yra kaimo vietovių, iš kurių moksleiviai kelis ar keliolika kilometrų iki mokyklų eina pėščiomis. Valdininkai atsakomybės už mokyklinio transporto suradimą prisiimti nenori, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Trakų rajone esančio Valų kaimo gyventojams Rugsėjo 1-osios šventę jau ne pirmus metus temdo nerimo debesys. Vaikams iki artimiausios mokyklos Grigiškėse – devyni kilometrai, kuriuos įveikti dažnam tenka pėščiomis. Kas turėtų pasirūpinti vaikų transportu – Trakų rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė ar pačios mokyklos – nesutariama.

„Tai sako, kad nėra lėšų, tai nežino, kas turi apmokėti transportą. Iš tikrųjų tai yra didelė dėlionė, kas kam priklauso – vienoj savivaldybėj gyvenam, kitoj einam į mokyklą“, – pasakoja Valų kaimo bendruomenės „Neris“ pirmininkė Elžbieta Ščitienė.

Pasak sunerimusių tėvų, Trakų rajono savivaldybė žada finansuoti transportą tik tokiu atveju, jei vaikai mokyklas lankytų šiame rajone, dabar tai esą turi padaryti Vilniaus miesto savivaldybė. O ši tikina, jog tai pačių mokyklų reikalas.

„Pagal teritoriją Valų kaimas tikrai nepriklauso nė vienai Grigiškių mokyklai. Jeigu yra toj mokykloj vietų ir tie vaikai jai yra reikalingai, tai prašome imkite ir pasirūpinkite tų vaikų pavėžėjimu. Aš turiu omeny, kad ne savivaldybė, o pati mokykla [turi tuo pasirūpinti]. Jeigu mokykla pati neišsprendžia tos problemos, tada galėtų kreiptis į mus pati mokykla. Mes tikrai organizuosim, tai nėra dideli pinigai“, – sako Gintaras Petronis, Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius.

Tačiau tėvai sako ir šią išeitį nekart išbandę. Deja, nesėkmingai.

„Būdavo taip: nueini į mokyklą, sako: „Jūs priklausot Trakams, važiuokit į Trakus“, nuvažiuoji į Trakus: „Ko jūs čia atvažiavot? Jūsų vaikai į Vilnių turi važiuoti. Viskas“, – sako dviejų vaikų mama Natalija Čereikienė.

Valanda kelio vingiuotais miško takeliais pėščiomis – pasak gyventojų, baisiausia tai, jog kelionė nesaugi ypač tamsiu paros metu, prastas matomumas, didelė eismo nelaimių rizika.

„Prieš pora metų du mano vaikai buvo baisiai sukandžioti šunų. Reikėjo siūti [žaizdas]. Randai liko didžiuliai“, – pasakoja Žana Mikolajūnienė.

Lietuvos keliais jau rieda per pusšešto šimto geltonųjų autobusiukų. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija už 5 mln. litų papildomai įsigijo dar 43, tačiau skirti jų Valų kaimui, pasak valdininkų, kol kas nenumatyta.