Apkaltų Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui komisijos tikisi kitos savaitės viduryje baigti darbą ir balsuoti, ar jie verti mandatų atėmimo.

Ketvirtadienį konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujamos specialiosios komisijos apkaltų iniciatyvai pagrįsti pradėjo tvirtinti galutines išvadas. „Iš viso yra aštuonios išvadų dalys. Pradėjome nuo paprastesnių, nuo pirmųjų, kuriose išdėstomos faktinės aplinkybės. Tačiau esminės yra dvi paskutiniosios dalys, kuriose nustatomos konstitucinės aplinkybės ir surašoma galutinė išvada, ar yra siūloma pradėti apkaltas šiems Seimo nariams“, - teigė K.Masiulis.

Jis prognozuoja, kad ateinantį pirmadienį komisijos turėtų preliminariai patvirtinti šias dvi galutines išvadas, tačiau trečiadienį dėl jų turėtų balsuoti dar kartą. „Tikiuosi, pirmadienį bus sutarta dėl galutinio išvadų teksto. Tačiau tuomet, kai dėl jų balsuosime, dar turėsime atiduoti tas išvadas abiem Seimo nariams, kuriems inicijuojama apkalta. Negalime galutinai išvadų patvirtinti nesulaukę tų parlamentarų atsikirtimo“, - sakė K.Masiulis.

Komisijų vadovas tikisi, kad iki trečiadienio atsikirtimai bus gauti ir komisijos galės galutinai balsuoti dėl išvadų, kurios bus teikiamos Seimui. „Kai tik komisijos galutinai balsuos dėl išvadų, jos turėtų būti paskelbtos“, - vylėsi K.Masiulis.

Jis atsisakė komentuoti, ar komisijose gimsta pasiūlymas pradėti apkaltos procesus A.Sacharukui ir L.Karaliui. „Nekorektiškai pasielgčiau, jeigu dabar aiškiai, tiesiai-šviesiai atsakyčiau į šį klausimą. Aš pats savo tvirtą nuomonę turiu, nežinau, ar ji sutaps su daugumos komisijų narių nuomonėmis. Bet net ir savo nuomonės nenorėčiau detalizuoti“, - sakė K.Masiulis.

Kita vertus, jis pareiškė tikįs, kad komisijos pakankamai vieningai patvirtins išvadas. „Viliuosi, kad nuomonė pakankamai susiformavusi ir nebus taip, kad tik vieno balso skirtumu išvada bus patvirtinta“, - teigė komisijų vadovas.

Balandžio pradžioje priimtais Seimo nutarimais sudarytos dvi komisijos turi iki gegužės 15 dienos pateikti išvadas, ar opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius verti apkaltos.

A.Sacharukas kaltinamas Seimo statuto ir Konstitucijos pažeidimu, taip pat priesaikos sulaužymu, nes beveik dvi dešimtis kartų pasinaudojo L.Karaliaus suteikta balsavimo kortele ir balsavo už jį, kai šis praleido ne vieną plenarinį posėdį.

L.Karalius irgi kaltinamas Statuto ir Konstitucijos sulaužymu, nes nedalyvavo keliuose iš anksto skelbtuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, kai buvo išvykęs į tolimas ir egzotiškas poilsines keliones, melavo parlamento vadovybei dėl savo nedalyvavimo posėdžiuose priežasčių, paliko savo balsavimo kortelę A.Sacharukui.

Abiejų tyrimo komisijų nariais paskirti tie patys nariai - socialdemokratai Vytenis Andriukaitis ir Algirdas Sysas, valstietė liaudininkė Rima Baškienė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė, konservatoriai Evaldas Juknevičius, K.Masiulis ir Paulius Saudargas, Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė, liberalcentristas Jonas Liesys, Tvarkos ir teisingumo narys Almantas Petkus bei Krikščionių partijos frakcijos narį Vytautą Kurpuvesą.

Apkaltų iniciatoriai teigia, kad Konstitucija liepia parlamentarams „veikti skaidriai ir pagal įstatymus, vadovaujantis duota priesaika“. „Šiuos principus pažeidžiantys asmenys negali eiti tokių pareigų, kurios patikėtos rinkėjų. Priesaika nėra vien formalus aktas, tai konstitucinis įpareigojimas. Jeigu priesaika grubiai pažeidžiama, ją davęs asmuo nebegali toliau eiti pareigų, kurias pradėjo eiti duodamas priesaiką. Laisvas mandatas negali būti naudojamas ne visuomenės interesais, bet asmeninei naudai gauti“, - tvirtinama apkaltų iniciatyvose.

Po to, kai specialiosios komisijos pateiks savo išvadas, Seimas turės jas patvirtinti. Jeigu bus pripažinta, kad parlamentarai verti apkaltos, šis klausimas keliaus į Konstitucinį Teismą, kuris turės pateikti savo verdiktą, ar tikrai buvo sulaužyta priesaika ir pažeista Konstitucija. Jeigu Teismo išvada šiuo klausimu bus teigiama, apkalta grįš į Seimą, kuris turės po debatų balsuoti, ar atimti iš prasižengusiojo mandatą. Tai gali būti padaryta slaptai balsuojant ne mažiau kaip 85 Seimo nariams.