Pietų Korėjos bendrovė pasiūlymą dalyvauti naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekte atsiėmė praėjus dviems savaitėms po Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Seule, rodo BNS gauti duomenys.

BNS žiniomis, Lietuva pranešimą iš "Kepco" apie atsisakymą dalyvauti konkurse gavo lapkričio 24 dieną. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas lapkričio 9-ąją ir 10-ąją viešėjo Seule. Vizito metu buvo aptarti ir energetikos klausimai, įskaitant dujų tiekimą.

Tuo metu Maskva ir Seulas pasirašė daugiau nei 10 susitarimų, įskaitant dėl rusiškų dujų tiekimo, telkinių Rytų Sibire eksploatavimo.

Lapkričio 25-ąją Lietuvos Vyriausybė pranešė, jog nukeliamas Visagine planuotas Lietuvos ir Latvijos premjerų susitikimas, turėjęs įvykti lapkričio 26-ąją.

Lietuvos Vyriausybė penktadienį pranešė, kad pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei "Kepco", Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę.

Energetikos viceministras Romas Švedas, paklaustas, kiek tokiam korėjiečių sprendimui įtakos turėjo Rusijos lobizmas, atsakė: "Girdėdamas tokius gerus klausimus, aš nepraleisiu progos patylėti."

Premjeras Andrius Kubilius lapkričio mėnesį pareiškė, kad "Kremliaus vadovai lankėsi daugelyje Europos valstybių, stengdamiesi atkalbėti potencialius investuotojus".

Penktadienį, komentuodamas tolesnę projekto eigą žlugus konkursui, Vyriausybės vadovas sakė: "Suprasdami, kad svarbių energetinę nepriklausomybę didinančių projektų įgyvendinimas sulaukia smarkaus pasipriešinimo iš tų, kuriems ligšiolinė padėtis yra ir palanki, ir naudinga, savo tikslų sieksime dar glaudžiau bendradarbiaudami tiek su regioninėmis valstybėmis, tiek su ES institucijomis".

BNS kalbinti apžvalgininkai penktadienį sakė, kad Rusijos spaudimas potencialiems investuotojams galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurios tarptautiniame konkurse Lietuvai nepavyko rasti bendrovės statyti naują atominę elektrinę Visagine. Tačiau jie pabrėžė, kad svarbios ir kitos priežastys, pavyzdžiui, atsiperkamumas.

BNS žiniomis, "Kepco" įpareigojantį pasiūlymą Lietuva gavo lapkričio 10-ąją. Bendrovė savo suinteresuotumą viešai patvirtino lapkričio 17-ąją, bet jau po savaitės paskelbė atsisakanti pasiūlymo. Šis sprendimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Pietų Korėja patyrė totalitarinės šiaurinės kaimynės ataką.