Pramoginių laivelių savininkai patiria ne mažiau nuotykių nei lenktyninių automobilių vairuotojai. Savaitgalį vieni vairininkai patyrė išgąstį, kiti - nemenkų nuostolių.
Jūroje pritrūko degalų
Sekmadienio vakarą netoli uosto vartų baigėsi iš pasiplaukiojimo jūroje grįžtančio pramoginio laivelio degalai. Katerį, valdomą jo savininko Ramūno Rečiūgos, vėjas nuo Melnragės pusės ėmė nešti šiaurinio molo link.
Laivo savininkas susisiekė su bičiulio Tomo Petreikio laiveliu ir paprašė pagalbos. T.Petreikis tuo metu su draugais plaukiojo mariose. Kol bičiulis skubėjo į pagalbą, R.Rečiūgos katerį bangos priplakė prie molo ir daužė į akmenis. Pro pramuštą dugną pamažu pradėjo sunktis vanduo.
Netrukus T.Petreikis atskubėjo į pagalbą ir bandė nutempti nešamą laivą. Tačiau ši užduotis buvo pernelyg sunki lengvam kateriui, tad abu laivai įstrigo seklumoje. Vėjas ir bangos abu laivelius priplakė arti kranto.
Kateris ėmė skęsti
Su draugu ir jo dvylikamečiu sūnumi jūroje pramogavęs R.Rečiūga iškėlė paauglį iš laivelio. Toje vietoje buvo negilu, tad vaikui pavojus negrėsė, jis pats nubrido į krantą. Taip pat buvo išlaipintos ir keturios su T.Petreikiu bei jo draugais plaukusios merginos. „Toje vietoje vandens buvo iki kelių, tad pavojaus nei merginoms, nei vaikui nebuvo", - tikino T.Petreikis.
Įstrigusius priekrantės smėlyje laivus bandė traukti Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos kateris „Žaibas".
Nutempti pavyko tik T.Petreikio katerį. Apie pusę dvyliktos nakties į uostą jis parplaukė pats.
Degalus išeikvojęs R.Rečiūgos laivelis, traukiamas „Žaibo", prisipildė vandens ir pradėjo skęsti. Tad buvo nuspręsta jį palikti prie kranto iki pirmadienio ryto.
Vietoj menkių - nežinia
Vakar išpumpavęs vandenį R.Rečiūga su draugais katerį ištempė į krantą.
Incidentą tiriantys Vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai įsitikinę, kad kalčiausias R.Rečiūga, neapskaičiavęs, kiek iškylai prireiks degalų, ir nepasirūpinęs, kad jų užtektų. Per valandą kateris priklausomai nuo oro sąlygų sunaudoja nuo 20 iki 100 litrų degalų.
Vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojo Jono Lukšos teigimu, kaltininkas bus baudžiamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Kokia bauda jam bus skirta, inspekcijos darbuotojai spręs atlikę tyrimą.
Bauda gali siekti 400 litų.
Pasak J.Lukšos, jūroje mažieji laiveliai nelaimes patiria ne taip dažnai. Skaudžiausia nelaimė įvyko prieš trejus metus, kai Baltijoje dingo menkių žvejoti išplaukęs kateris ir abu jo įgulos nariai. Iki šiol nei laivas, nei žmonės nerasti.
Moteriai nutraukė pirštus
Penktadienį apie pirmą dienos nukentėjo dar vienas pramogoms vandenyje skirtas laivas.
Tuo metu savininkas ruošė laivą šventei, tačiau netikėtai kariškių laivo sukeltos bangos ne tik pakeitė klaipėdiečio šeimos planus, bet ir atnešė nemažai nuostolių.
Prie 27-osios krantinės prišvartuotas medinis daugiau nei 17 metrų ilgio laivas „Arka" pradėjo šokinėti ant bangų ir daužytis bortu.
Laivo savininko Viktoro Vladimirovo teigimu, bangas sukėlė neleistinai greitai plaukęs Karinių jūrų pajėgų laivas „Skalvis".
Bangos buvo tokios didelės, kad rankų darbo iš korėjietiškų pušų pastatytas laivas gerokai apgadintas, išlūžo vienas jo bortas. Incidento metu įgulos narei nukirsti du pirštai.
„Kol kas nuostolių neskaičiavau. Manau, tai padarys draudimo kompanija, nes laivas buvo apdraustas", - pasakojo klaipėdietis.
Pavadino chuliganais
„Arkos" savininkas pasakojo, kad nukentėti nuo tokios kariškių savivalės galėjo ir daugiau mažų laivelių. Mat tądien mariose plaukiojo daug laivų ir valčių. V.Vladimirovas girdėjo, kad neleistinai greitai plaukusius kariškius bandė drausminti kažkuris Naujosios perkėlos kelto kapitonas. Tačiau kariškiai nepaisė ne tik taisyklių, bet ir perspėjimo.
„Kiek aš žinau, išimčių nėra. Visi laivai uosto akvatorijoje gali plaukti ne greičiau nei šešių mazgų, tai yra 11 kilometrų per valandą, greičiu. Nemanau, kad kariškiai gali nepaisyti taisyklių. Patyriau dėl jų savivalės nemažų nuostolių ir kreipiausi į Jūrų uosto policiją bei prokuratūrą", - piktinosi klaipėdietis.
Karinių jūrų pajėgų atstovai nenorėjo nei patvirtinti, nei paneigti fakto žinantys apie „Skalvio" sukeltą incidentą.
Uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius tikino, kad tą dieną kariškiai neprašė leidimo plaukti greičiau, nei leidžia taisyklės. Rasti liudininkus, patvirtinsiančius, kad kariškių laivas tikrai neleistinai greitai plaukė ir sukėlė liūdnų pasekmių atnešusias bangas, turi pats V.Vladimirovas.
„Kaip gatvėse, taip ir vandenyje būna chuliganų. Visų sužiūrėti ir susekti neįmanoma", - tikino V.Lukoševičius.
Naujausi komentarai