Vėlinės - visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Vėlines lietuviai švenčia nuo senovės. Tai - pagarbos, susikaupimo, apmąstymo ir rimties diena, kurios metu lankomi kapai, prisimenami šį pasaulį palikę brangūs žmonės.  

Vėlinių tradicija siekia pagonybės laikus. Jos kilmė siejama su lietuvių tikėjimu, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri paskui bendrauja su gyvaisiais, juos lanko.

Lapkričio 2-ąją ne tik tikintieji, bet ir netikintieji eina į kapines pagerbti artimųjų atminimo. Kapai puošiami gėlėmis, žalumynais, uždegamos žvakės.

„Tikima, kad jos apšviečia vėlėms kelią į dangų ir taip susitaikoma su išėjusiais iš šio pasaulio. O ir patys žvelgdami į žvakių liepsną pajuntame gyvenimo trapumą bei daromės geresni", - teigia etnologas Aleksandras Žarskus.

Per Vėlines lankomi ne tik artimųjų kapai, bet ir uždegamos žvakutės ant apleistų, pamirštų kapų. Nepraeinama ir pro elgetas - kuriuos nuo seno lietuviai maitino, davė išmaldą, nes tikėjo, kad jie turi paslaptingą ryšį su anuo pasauliu.

Šiuo laiku prisimenamos ir klajojančios, ne savo mirtimi mirusiųjų, vėlės.