Lietuvos pasienyje su kitomis Šengeno erdvei priklausančiomis šalimis dokumentų patikra išlikusi tokia pat, kokia buvo prieš kelerius metus, kai dar siekėme narystės Šengene.

Nutraukė ir vėl atnaujino

Vilnietis Paulius šiomis dienomis grįžo iš įprastos kelionės į Latviją, pasitaikančios vidutiniškai kartą per mėnesį. Į šalį kaimynę autobusu vykstantis Paulius tvirtina pastebėjęs labai erzinančią ir neigiamą tendenciją – lietuviai pasieniečiai kone visuomet patikrina iš Latvijos į Lietuvos teritoriją atvykstančius keleivius.

"Kadaise, kai Lietuva ir Latvija dar nepriklausė Šengeno grupei ir dokumentų patikrinimas vykdavo Saločių-Grenctalės pasienio poste, tai atimdavo laiko. Autobusas turėdavo sustoti, neretai palaukti eilėje, paskui pasieniečiai pereidavo per visą saloną ir patikrindavo dokumentus, ne ES priklausančių asmenų tapatybę dar patikrindavo savo kompiuterių sistemoje. Visa tai užtrukdavo kartais iki pusvalandžio", – pasakojo Paulius.

Jis nostalgiškai prisimena, kad po to, kai Lietuva ir Latvija 2007-ųjų pabaigoje tapo Šengeno erdvės nare, kurį laiką galima jaustis tikru europiečiu – pasieniečiai ne tik nedirbo Saločių-Grenctalės punkte, bet ir išvis netikrindavo dokumentų.

"Taip praėjo koks pusmetis ar metai. Staiga, nei iš šio nei iš to Lietuvos pasienio pareigūnai sugrįžo intensyviai dirbti pasienyje. Jau daugiau kaip metus įvažiuodamas iš Latvijos esu patikrinamas, kaip ir visi to autobuso keleiviai. Pasieniečiai patikrina ne pačiame jau nebeveikiančiame pasienio punkte, o kiek toliau, už kelių kilometrų nuo sienos, kokioje nors pakelės poilsio aikštelėje sustabdę autobusą", – tvirtino Paulius.

Jaučiasi antrarūšiai

Panašią istoriją papasakojo ir kaunietė Žana. "Miegi sau pakeliui, apie nieką negalvoji, juk netgi autobuso grafike neįrašytas sustojimas pasienyje. Tai ir ramiai esi pasidėjęs dokumentus kur nors toliau ir saugiau. Betgi ne – jau kelintą kartą įvažiuojančius į Lietuvos teritoriją kažkodėl sustabdo pasieniečiai ir patikrina tuos dokumentus, priverčia pabusti, juos išimti ir laukti, kol pasižiūrės. Jokio jausmo, kad gyveni laisvo judėjimo ES zonoje, nebelieka", – piktinosi Žana.

"Tai gal Lietuva jau išstojo iš Šengeno erdvės", – retoriškai klausė ji.Paulius sakė, kad jis nesibaimina patikrų, nes visuomet su savimi turi visus reikiamus dokumentus. "Tiesiog pikta, kad negali jaustis kaip visavertis žmogus. Taip smagiai atšventėme tą įstojimą į Šengeną, o viskas grįžo į senas blogas vėžes. Tai erzina. Lyg būtume antrarūšiai kokie nors", – neieškojo diplomatiškų žodžių jis.
Vairuotojas buvo bepasigendąs pareigūnų

Žana įtaria, kad Lietuvos pasieniečiai, dirbantys šiaurinėje šalies dalyje prie Latvijos sienos, "tiesiog neturi ką veikti, o gal netgi ieško kyšių, todėl ir prasimano sau intensyvius dokumentų patikrinimus".

"Gali būti, kad mūsiškiai tiesiog nepasitiki savo kolegų Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje darbu, todėl taip dažnai ir rengia patikrinimus. Beje, latviai to beveik nedaro – per visus šiuos beveik trejus metus tik du kartus Latvijos pasieniečiai patikrino dokumentus. Teko labai daug važinėti po Šengeno grupės valstybes, niekur niekada niekas netikrino dokumentų, išskyrus vieną kartą prieš kelerius metus Ispanijoje, kai į ją įvažiavau traukiniu iš Prancūzijos", – sakė Paulius.

Jis neabejoja, kad lietuvių pasieniečių patikrinimai yra ypač dažni: "Tai gali įrodyti kad ir tokia mano nugirsta autobuso vairuotojo ištarta frazė, kai pasieniečiai sustabdė autobusą kiek pavažiavusį nuo sienos: "O aš jau taip naiviai maniau, kad šįkart nebebus jūsų."

Vėliau vairuotojas keleiviams pripažino šiuo maršrutu važinėjantis jau beveik dvejus metus ir beveik visuomet pasieniečių reikalavimu stabdo autobusą vos įvažiavęs į Lietuvą.
Patikrinama tik 2 proc.?

Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tikina, kad įvažiuojančių iš Šengeno grupės šalių dokumentai Lietuvos teritorijoje tikrinami ypač retai. Vis dėlto pripažįstama, kad atliekant šiuos patikrinimus pažeidėjų išaiškinama labai nedaug.

"Prie Latvijos sienos patikrinama vos iki 1,5 proc. visų vykstančių asmenų ir transporto priemonių. Prie Lenkijos sienos patikrinama apie 1,9 proc. visų vykstančių asmenų ir transporto priemonių", – teigė VSAT Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ramunė Kazakauskienė.

"Tai yra dokumentus pateikti paprašomas vidutiniškai kas 67-as vairuotojas ar keleivis. Tad teiginys apie visus be išimties tikrinamus autobusus yra klaidingas", – pridūrė ji.

Pareigūnė tikino, kad, VSAT turimomis žiniomis, dokumentų patikrinimų ne mažiau, o neretai ir daugiau atliekama kitose ES valstybėse. "VSAT pareigūnai po to, kai įsiliejome į Šengeno erdvę, nevykdo asmenų, vykstančių per Lietuvos vidaus ES sieną, sisteminių patikrinimų. 

Vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu, atliekami tik pasirinktiniai asmenų ir transporto priemonių patikrinimai. Patikrinimo tvarka reglamentuota VSAT vado įsakymu", – sakė R.Kazakauskienė.

Anot jos, "tokie patikrinimai atliekami vadovaujantis rizikos veiksniais ir turint informacijos apie galimus teisės pažeidimus arba įvertinus konkrečias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos saugumo prie vidaus sienų ir apskritai valstybėje sumažėjimui".

Pabrėžiama, kad pasirinktiniai asmenų ir transporto priemonių patikrinimai atliekami ir kitose ES šalyse, ypač Vakarų Europos, kuriose ES vidaus sienos ribojasi su naujomis Šengeno erdvės narėmis – pavyzdžiui, vokiečių pasieniečiai esą intensyviau dirba Lenkijos ir Čekijos pasienyje, austrai – Slovakijos ir Vengrijos pasienyje.

Pažeidėjų nedaug

Kita vertus, pripažįstama, kad atliekant dokumentų patikrinimus prie vidinių Šengeno sienų sulaikoma labai nedaug pažeidėjų. Tarkim, pernai buvo sulaikytos tik kelios nelegalių migrantų grupės iš Šri Lankos, Afganistano, Irako, kurias į Lietuvos teritoriją automobiliais vežė Latvijos piliečiai.

"Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad nelegalūs migrantai į Šengeno erdvę nelegaliai pateko per Latvijos saugomą ES išorės sieną, o iš Latvijos tranzitu per Lietuvą buvo vežami į Vakarų Europą. Taip pat pavienių nelegalių migrantų buvo sulaikyta ir vykstančių maršrutiniais autobusais iš Latvijos į Lietuvą", – pasakojo R.Kazakauskienė.

Anot jos, sulaikius šiuos asmenis Latvijos pasienyje, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, yra galimybė tokius nelegalius migrantus grąžinti Latvijai.

"Panaši padėtis Lenkijos pasienyje, kur dažnai sulaikoma iš Lietuvos vežamų nelegalių migrantų, kontrabandinių rūkalų krovinių, į Lietuvą gabenama vogtų automobilių, abiem kryptimis vykstančių asmenų su suklastotais dokumentais", – pridūrė pareigūnė.

Tebedirba šimtai pasieniečių

R.Kazakauskienės teigimu, Latvijos sieną kontroliuojančioje Šiaulių rinktinėje numatoma kardinalių pokyčių – nuo kitų metų sausio ją numatoma reorganizuoti ir gerokai sumažinti čia dirbančių pareigūnų skaičių.

"Šiuo metu VSAT Šiaulių rinktinėje yra 294 etatai. Planuojama, kad jos vykdomas funkcijas perdavus išorės sieną saugančioms VSAT Pakrančių apsaugos ir Ignalinos rinktinėms, į jas bus perkelta maždaug pusė dabartinių Šiaulių pasieniečių", – atkreipė dėmesį pareigūnė. Leista suprasti, kad per šią reorganizaciją Šiaurės Lietuvoje sumažinus dirbančių pasieniečių skaičių, bus mažiau tikrinama ir dokumentų Latvijos pasienyje.

Likusiems pareigūnams bus siūlomas darbas kitose VSAT rinktinėse, saugančiose ES išorės sieną. Be abejo, jų apsisprendimą komplikuos tai, kad tektų tarnauti toli nuo dabartinės gyvenamosios vietos, taip pat kiltų buitinių, finansinių, šeimos problemų. Vis dėlto, pasak Šiaulių rinktinės vado Vytauto Dabulskio, jau šiuo metu apie 30 šios rinktinės pasieniečių yra pareiškę norą po reorganizacijos tarnauti Pagėgių rinktinėje, Rusijos pasienyje.

VSAT atstovų tvirtinimu, numatoma, kad Šiaulių rinktinės pertvarkos ekonominis efektas jau kitąmet bus apie 3,5 mln. litų.

Dokumentą reikia turėti visuomet

VSAT priminė, kad laisvo asmenų judėjimo principas nepanaikina pareigos asmenims, vykstantiems per vidaus sienas ar esantiems Šengeno erdvės valstybių teritorijoje, turėti ir kompetentingiems pareigūnams paprašius pateikti reikalingus dokumentus.

Nemažai ES valstybių yra nustačiusios reikalavimą užsieniečiams nešiotis asmens dokumentus visoje valstybės teritorijoje. Taip esą yra Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kai kuriose kitose valstybėse.Kitos šalys, pavyzdžiui, Graikija, yra nustačiusi reikalavimą turėti asmens dokumentą ne ES piliečiams. Dar kitos, pavyzdžiui, Ispanija, nurodo dokumentus visur turėti visiems be išimties asmenims, esantiems šios valstybės teritorijoje.

Lietuvos teisės aktai užsieniečiams, pažeidusiems atvykimo į Lietuvą, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarką, užtraukia administracinę atsakomybę įspėjimą arba baudą nuo 250 iki 1000 litų. ES valstybių piliečiams praktikoje yra taikomas įspėjimas.