Tai tapo įmanoma po to, kai Austrija ir kitos narės atsisakė prieštaravimų dėl buvusių komunistinių šalių prisijungimo, ir oficialiai įvyko sausio 1-osios vidurnaktį. Įvairiuose pasienio postuose buvo surengtos ceremonijos.

Nuo 2007-ųjų Europos Sąjungai (ES) priklausančios Rumunija ir Bulgarija kovą buvo iš dalies įtrauktos į Šengeno zoną, panaikinant pasienio kontrolę uostuose ir oro uostuose.

Tačiau Austrija dėl susirūpinimo migracija trukdė visiškai jų integracijai ir sausumos keliuose kontrolė dar buvo vykdoma.

Gruodį, kai trys šalys susitarė ir sudarė sąlygas Rumunijai ir Bulgarijai, dviem iš skurdžiausių ES šalių, prisijungti prie Šengeno erdvės, Viena atšaukė savo grasinimą dėl veto.

Savo prieštaravimą Viena atšaukė šioms trims šalims Budapešte pasirašius „sienų apsaugos paketo“ susitarimą

1985 metais sukurtai zonai dabar priklausys 25 iš 27 ES narių, taip pat Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Tai didžiausia pasaulyje erdvė be kontrolės prie vidinių sienų. Joje laisvai keliauti gali daugiau kaip 400 mln. žmonių.

Bukareštas ir Sofija įvykdė visus 2010 metais Briuselio nustatytus techninius reikalavimus, bet daugiau kaip dešimtmetį laukė, kol galės prisijungti prie Šengeno erdvės, nes įvairios šalys narės blokuodavo jų prisijungimą.

Analitikų teigimu, vidinis nepasitenkinimas dėl, rumunų manymu, šalies nuvertinimo, išryškėjo per neseniai vykusius Rumunijos prezidento rinkimus, kuriuose kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu (Kalinas Džordžesku) netikėtai laimėjo pirmajame ture, o po to rinkimai buvo atšaukti dėl kaltinimų kišantis Rusijai.