Derybos dėl įprastinės ginkluotės Europoje ribojimo sutarties bus lėtas, interviu BNS sakė NATO karinio komiteto pirmininko pavaduotojas Walteris E.Gaskinas.

Per vizitą Lietuvoje karininkas teigė, kad NATO priešraketinės gynybos sistema apsaugos visus sąjungininkus, o ne tik dalį iš jų, ir sakė suprantantis kai kurių Aljanso narių susirūpinimą dėl Rusijos kalbų apie galimą papildomų pajėgų dislokavimą.

BNS: Kas, susijusio su netikėtomis gynybinėmis situacijomis, Baltijos šalims pasikeitė naujoje strateginėje koncepcijoje? Kaip pasikeitė gynybos planavimas kuriant šį dokumentą?

W.E.Gaskinas: Nemanau, kad gynybos planavimas pasikeitė. Strateginė koncepcija modernizavo ir efektyvesniu padarė grėsmių planavimą. Po to eina turimi pajėgumai, planai kaip elgtis su tomis grėsmėmis, ir visų NATO turimų priemonių naudojimas. Manau, kad strateginė koncepcija pasakė, jog viršiausias dalykas yra visų NATO narių saugumo užtikrinimas.

BNS: Kokio pobūdžio bendradarbiavimą priešraketinės (PRG) gynybos srityje NATO siūlo Rusijai, kokie yra rusų pasiūlymai ar visi jie yra priimtini?

W.E.Gaskinas: Nauja tai, kad kalbame apie bendra interesą. Ir Rusijos, ir NATO interesas yra kalbėtis apie priešiškų valstybių ar blogai valdomų raketų grėsmes. (...) Rusai sako, kad priešraketinė gynyba turi tęstis nuo Atlanto iki Uralo, mes sutinkame. Turime padirbėti, todėl sukūrėme NATO šalių ir Rusijos grupę, kuri turėtų pasižiūrėti, kokia bus komunikacija, valdymas ir kontrolė, sąveikos galimybės, kaip šios dvi sistemos veiks kartu. Žinome tai, kad kad skirtingos sistemos neveiks, jei nebus integracijos.

Mes sakome - norėdamas ką nors pilnai išbandyti, turi pats tai patirti. (...) Mes tikime rusų žodžiais, kad jie to nori. O vėliau pamatysime, ar jie yra linkę bendradarbiauti, todėl sakau, kad (vertinti) dar anksti, nes mes tik pradėjome šį procesą.

BNS: Ar yra kokių nors raudonų linijų? Rusija nori, kad galbūt kai kurios NATO šalys patektu po jos priešraketiniu skėčiu, ar toks padalijimas įmanomas?

W.E.Gaskinas: Ne. Mes su Rusija nesudarėme dvišalės sutarties. Jungtinės Valstijos turi nusiginklavimo susitarimą su Rusija, bet JAV yra NATO dalis. Mes su Rusija kalbamės NATO-Rusijos santykių plotmėje ir gerai žinome, kad NATO narės yra susirūpinusios dėl rusų ir jų ketinimų daryti tai, ką jie sako, jog darys. Todėl ir sakau, kad anksti pasakyti, nes rusai turi būti skaidrūs šiuo klausimu. Mūsų matymu, PRG sistema uždengs visas NATO nares Europoje, o ne dalį jų. Mes manome, kad tai gali būti integruota sistema, bet netikime ja kaip dviem atskiromis sistemomis, dengiančiomis viena kitą.

BNS: Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad jei Rusijos nebus patenkinta NATO pasiūlytu bendradarbiavimu dėl PRG, ji gali dislokuoti papildomą ginkluotę. Ar jūs tai vertinate kaip gerą dalyką bendradarbiavimo dvasiai?

W.E.Gaskinas: Mes nelaikome to provokacija. Mano nuomone, didelė dalis tame yra politinis pozavimas. Praktiškai nematėme nieko rusų veiksmuose, kas rodytų, jog jie nori vėl įsitraukti į ginklavimosi varžybas ar nesilaiko susitarimų. (...) Manau, girdėjome tai ir anksčiau, bet dėl bendradarbiavimo dvasios ir judėjimo tolyn pabandykime surasti kelią sukurti tokią priešraketinės gynybos sistemą, kuri pasitarnautų abiejų pusių interesams.

BNS: Ar galime tikėtis NATO ir Rusijos dialogo dėl Įprastinės ginkluotes Europoje sutarties (ĮGES)? Gal šis klausimas jau svarstomas? Ar JAV ir NATO turi grafiką šiam susitarimui?

W.E.Gaskinas: Jungtinės Valstijos dirba su rusais ties ĮGES ir pranešė NATO apie pažangą. Kaip ir dėl priešraketinės gynybos, mes nemanome, kad tai dvišalis susitarimas. Mes norime, kad tai būtų transatlantinis susitarimas su Rusija. Įprastinės ginkluotės mažinimas yra visų interesas. Manau, kad pamačius pažangą branduolinio nusiginklavimo srityje, priešraketinės gynybos sistemoje, pamatysime postūmių ir įprastinės ginkluotės mažinime. Viską apibendrina įgytas pasitikėjimas tarp Rusijos ir NATO šalių - tikrasis partnerystė jausmas, jos esmė ir taip, kaip žodžius galima paversti darbais. Kai sugrius ši siena, pamatysime pažangą.

Tai priklausys nuo požiūrių. Mes norėtume to nedelsiant, bet faktas tas, kad pirmiausia reikia, jog šalys imtų kalbėtis, o vėliau sutartų ir dėl bendrų interesų. Tai politika, diplomatija, tai lėta - panašu į žiūrėjimą, kaip džiūva dažai.

BNS: Jei ĮGES įsigaliotų, ar Rusijai reiktų atitraukti dalį jos pajėgų?

W.E.Gaskinas: Manau, visiems reikės ką nors pakeisti. Mes turime keletą sutarčių su Rusija dėl pajėgų judėjimo, bet jas reikia atnaujinti, kad jos, dėl tam tikro karinių pajėgų tipo, apimtų ir mažesnius karinius vienetus. NATO vadovybė nori, kad Rusija suprastų, kad jei jau mes esame kartu, turime būti skaidrūs dėl savo ketinimų ir veiksmų visame ginkluotės spektre - nuo pažangių balistinių raketų iki paprastos įprastinės ginkluotės. Manau, tai įvyks. Reikia kalbėtis tam, kad susitartum, galima ir nesutarti, bet reikia būti labai atviriems, dėl ko nesutariama. Rusai turi suprasti, kad NATO nėra jų priešas, o NATO turi suprasti, kokie yra Rusijos ketininimai.