Šią savaitę trumpoji žinutė (SMS) švenčia 19-tą gimtadienį. Daugelis galvoja, kad šis technologinis atradimas užgimė Silicio slėnyje, Kalifornijoje. Tačiau iš tikrųjų pirmoji žinutė buvo išsiųsta Berkšyro grafystėje, Didžiojoje Britanijoje.

Tuo metu 22 metų Neilas Papworthas draugui išsiuntė pirmąjį trumpąjį pranešimą „Laimingų Kalėdų“ (angl. MerryChristmas).

Milijardinis verslas

Nuo 1992 metų žiemos SMS‘ai pradėjo plisti po visą pasaulį.1995 metais mobiliųjų telefonų naudotojai per mėnesį vidutiniškai išsiųsdavo 0,4 žinutės. Apskaičiuota, kad 2011 metais bus išsiųsta apie 8 trilijardus SMS‘ų.

Daugiausiai trumpųjų žinučių siunčia filipiniečiai. Jie per dieną vidutiniškai išsiunčia 27 pranešimus. 2010 metais trumposios žinutės pasaulio ekonomiką praturtino 114,6 mlrd. dolerių (apie 400 mlrd. litų).

Trumposios žinutės sukėlė revoliuciją ne tik technologijų pasaulyje, bet ir filologijoje. Rašant trumpąsias žinutes ypač pakito kalbos vartojimas – trumpinami sakiniai, žodžiai, nenaudojama skyryba.

Trumpiniai - nepagarba rašytiniam tekstui

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė teigė, kad iš mokytojų girdėjusi nerimo dėl jaunuolių kalbos pokyčių, kuriems įtaką daro trumposios žinutės.

„Rudenį mokytojų konferencijoje, kurioje vyko diskusija apie lietuvių kalbą, vienas iš dalyvių pasakė, kad trumposios žinutės – jokia problema, o tik tam tikra rašybos atmaina, atskiras stilius. Mokytojai pradėjo piktintis ir teigti, kad mokiniai, komunikuodami trumposiomis žinutėmis,  pripranta rašyti netaisyklingai, ne lietuviškomis raidėmis“, - pasakojo I.Smetonienė.

Trumposiose žinutėse „išlenda“ ne tik nešnekamoji kalba, bet ir žmonių neatsakomybė rašytiniam tekstui. „Bent taip tvirtina mokytojai. Psichologai jau seniai įrodė, kad mūsų galvose raidės yra vaizdinys. Jei jo nėra – natūralu, kad žmogui nekyla ranka rašyti neįprastą raidę“, - aiškino kalbos specialistė.

Paklausta, ar trumposios žinutės skurdiną lietuvių kalbą, I.Smetonienė atsakė, jog laikas yra per trumpas, kad nuo trumpųjų žinučių nukentėtų lietuvių kalba.

„Jaunimas trumpina žodžius visame pasaulyje ir čia nieko nepadarysi. Iš šių „marškinėlių“ išaugama, vėliau taip gal net nebedarome. Tas pats yra ir su žargonais. Viskas yra gerai, jei jie nelydi žmogaus iki pat pensijos“, - įsitikinusi kalbininkė.

Skursta skyryba

Kaip didžiausią problemą trumpųjų žinučių rašymo procese lietuvių kalbos ekspertė įvardijo jaunimo nenorą SMS‘uose naudoti skyrybos ženklų.

„Vėliau jie vengia juos naudoti ir normaliame tekste. Ką daryti? Žinutės ir elektroniniai laiškai priklauso privačiai sferai, kurios nereguliuoja joks kalbos įstatymas, nepasiekia jokie kalbos komisijos nutarimai, rekomendacijos ar netgi inspekcijos baudos. Rašome taip, kaip mums atrodo tinkama komunikuoti su kitu tokiu pat kaip mes. Naudojama kalba priklauso nuo mūsų pačių ir adresato, kuriam rašome. Prie kiekvieno žmogaus nepastatysi kalbos inspektoriaus rašančio trumpąją žinutę ar elektroninį laišką“, - aiškino I.Smetonienė.

SMS‘uose naudojamus trumpinius žino jau ne tik jaunimas. Tikriausiai kiekvienas lietuvis žino „ok“ (gerai), „lb“ (labai), „tj“ (tuoj) ar „vln“ (Vilnius).

Tačiau kad ir kaip mūsų kalboje įsišaknytų trumposiose žinutės naudojami trumpiniai, jie į lietuvių kalbos žodyną patekti nepretenduoja.

„Į žodyną patenka bendrinės kalbos faktai. Tai, kas yra sociolektai ar kalbos užribis – žargonas, neturi pakliūti į bendrinę kalbą. Bendrinė kalba yra viešoji kalba. Jei sociolektas pakliūtų į žodyną, jį būtų galima naudoti teisės aktuose, prašymuose, teismo nutarimuose“, - užtvirtino kalbos specialistė.