Po Lenkijos parlamento rinkimų šios šalies politikų retorika Lietuvos atžvilgiu turėtų keistis, o dialogas su kaimynine šalimi pasidaryti lengvesnis, mano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius sako, Lenkijos vadovų retorika po rinkimų greičiausiai pakis dėl to, kad nebeliks poreikio kalbėti dviem skirtingoms auditorijoms - partneriams Lietuvoje ir rinkėjams Lenkijoje.

„Prieš bet kokius rinkimus politikai pirmiausia ima galvoti apie tai, ką jų potencialūs rinkėjai gali vertinti ir kaip atkreipti jų dėmesį. Todėl pastaruoju metu dvišaliai santykiai iš dalies ir buvo pavirtę rinkiminės kampanijos Lenkijoje dalimi. Manau, konstruktyvus dialogas (po rinkimų) turėtų tapti lengvesnis tarp Lenkijos ir Lietuvos“, - sakė politikos ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dvišalių santykių pokyčiams įtakos turės ir tai, kas laimės kaimyninės šalies parlamento rinkimus, kas konkrečiai formuos valdančiąją daugumą ir Vyriausybę bei kas bus užsienio reikalų ministras.

„Priklausomai nuo to turbūt bus tam tikrų korekcijų - tiek bendravimo tono, tiek apskritai kokia bus tolesnė dvišalių santykių darbotvarkė“, - sakė R.Vilpišauskas.

Apklausos, paskelbtos likus dviem dienoms iki Lenkijos parlamento rinkimų, duomenimis, šalies Seimo rinkimus turėtų laimėti liberali valdančioji Pilietinė platforma, vedama dabartinio premjero Donaldo Tusko - už šią centro dešiniąją politinę jėgą žada balsuoti 39,5 proc. rinkėjų. Antrą vietą turėtų užimti Jaroslawo Kaczynskio konservatoriai - „Įstatymo ir teisingumo“ partija gali tikėtis 29,1 proc. rinkėjų balsų.

Pasak politologo, rinkimus laimėjus Pilietinei platformai, nors ir tikėtinas retorikos pasikeitimas, radikalių pokyčių santykių su Lietuva srityje greičiausiai nebus.

„Tai visgi labiausiai priklausytų nuo to, kaip Lenkija apskritai matytų save Europos politikos kontekste. Laimėjus dabartinei valdančiai daugumai, ypač jeigu koalicijos partnerių pritraukimo poreikis nebūtų didelis ir politiką iš esmės formuotų D.Tusko partija, spėju, jog didelių pokyčių Lenkijos užsienio politikoje nebūtų“, - sakė jis.

Tuo metu rinkimus laimėjus J.Kaczynskio konservatoriams, Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu, politologo nuomone, galima būtų vertinti prieštaringai - ji greičiausiai nebebūtų tokia draugiška kaip anksčiau, kai Lenkijos valdžioje buvo ši partija.

„Anksčiau, kai brolių Kaczynskių partija valdė Lenkiją, santykiai su Lietuva buvo, bent jau dabar prisimenami kaip labai draugiški ir intensyvūs, koordinuojami, dažni susitikimai buvo, dažnas pozicijos derinimas ES. Ar grįžtų tokia politika, aš visgi abejočiau, nes pasikeitęs yra bendras kontekstas Europoje“, - kalbėjo R.Vilpišauskas.

„Ankstesnė glaudžių santykių su Lietuva istorija ir galėtų daryti įtakos J.Kaczynskio politikai, bet kartu matome kitokią dabartinę retoriką, ir iš tiesų gana, kaip jo oponentai apibūdina, karingą. Klausimas, kaip tai materializuotųsi dvišaliuose santykiuose su Lietuva. Dabartinė retorika nerodo, jog būtų tęsiama ankstesnė šios partijos vykdyta politika Lietuvos atžvilgiu“, - svarstė jis.