Prezidentė Dalia Grybauskaitė paprašė Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso, kad Europos Sąjunga prisidėtų prie Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims gyvybiškai svarbių energetinių projektų finansavimo.

Trečiadienį D.Grybauskaitė Prezidentūros rūmuose pusryčiavo su į Vilnių išvakarėse atvykusiu J.M.Barroso. Jis dalyvauja Lietuvos sostinėje šiomis dienomis surengtuose Baltijos jūros valstybių tarybos vyriausybių vadovų susitikime ir Baltijos plėtros forume.

Prezidentūra pranešė, kad per darbinius pusryčius su Europos Komisijos vadovu buvo aptartas pasirengimas birželio mėnesį Briuselyje įvyksiančiai Europos vadovų tarybai, ES ekonomikos ir finansų krizė, ES raidos iki 2020 metų strategija, priemonės skatinti tvarų Europos Sąjungos ekonomikos augimą.

Buvusi ilgametė eurokomisarė, todėl gerai asmeniškai J.M.Barroso pažįstanti D.Grybauskaitė pažymėjo, jog Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė yra Lietuvos, Baltijos jūros regiono ir visos ES prioritetas. „Po šešerių metų narystės bendrijoje Baltijos regionas kol kas liko energetiškai izoliuotas. Baltijos šalys ir Lietuva moka daugiau už energetinius resursus, ypač dujas nei kitos Europos valstybės. Taip yra dėlto, kad esame energetiškai izoliuoti ir priklausomi nuo vieno šaltinio", - kalbėjo Lietuvos vadovė.

Prezidentė pabrėžė, jog visos Baltijos šalys, jų tarpe Lietuva, teiks paraiškas naujajai ES finansinei perspektyvai, kad regionui gyvybiškai svarbūs energetiniai projektai būtų finansuojami ES lėšomis. „Lietuva ir kitos Baltijos šalys sieks, kad energetinių tinklų, elektros jungčių projektai, Baltijos regiono įjungimas į Europinę ekonominę erdvę būtų įtraukti į naująją finansinę perspektyvą ir taptų vienu svarbiausių visos Europos Sąjungos interesų", - kalbėjo valstybės vadovė.

Anksčiau Briuselis yra sutikęs svarstyti, kaip prisidėti prie alternatyvių energetinių žaliavų tiekimo Baltijos valstybėms projektų finansavimo. Tikimasi, kad lėšos tam bus skirtos 2014-2020 metų ES finansinėje perpsketyvoje.

ES jau yra skyrusi pinigų elektros tiltui tarp Lietuvos ir Švedijos statyti.

J.M.Barroso po susitikimo su Prezidente pareiškė, kad ES valiuta euras yra stipri, patikima valiuta ir bus siekiama ją tokią išlaikyti. „Euras yra labai stabili ir stipri valiuta. Tai yra antroji pasaulio valiuta ir dabartinis euro kursas yra aukščiau nei tada, kai jis buvo sukurtas", - sakė Europos Komisijos vadovas.

Euro kursas pastaruoju metu smuko - tai lėmė susirūpinimas, kad skolų slegiamos euro zonos šalys, visų pirma Graikija, nepajėgs vykdyti įsipareigojimų. Europos Komisijos vadovo nuomone, svarbu parodyti pasiryžimą eurą išlaikyti stiprų.

„Svarbu parodyti mūsų pasiryžimą padaryti viską, kas būtina, kad išlaikytume eurą kaip stiprią ir patikimą valiutą, kokia ji dabar ir yra", - sakė J.M.Barroso.

Jis kalbėjo, jog nepaisant sunkumų, Lietuvai ir Europai pavyks susidoroti su ekonomikos sunkumais.

"Ekonominis laikotarpis sunkus, biudžeto karpymai niekada nebuvo lengvi, bet aš esu užtikrintas Lietuvos ateitimi, reformos daromos tinkama kryptimi, o Europa rodo savo solidarumą su Lietuva", - kalbėjo J.M.Barroso.

Lietuvos Vyriausybė tikisi eurą įsivesti 2014 metais.

Jis padėkojo Prezidentei D.Grybauskaitei už paramą Europos Komisijos pristatytai strategijai „Europa 2020-aisiais" ir pridūrė, jog struktūrinės reformos yra būtinos.