Užsienio valstybių laboratorijose ištyrus Lietuvos donorų kraujo mėginius bus nustatyta, ar hemoglobino kiekis juose yra pakankamas.

Tai antradienį pranešė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, reaguodamas į pastaruoju metu pasirodžiusius žiniasklaidos pranešimus, esą įtarimai dėl ligoniams perpilamo prastos kokybės kraujo vis dar neišsklaidyti, atsakymus turėjęs pateikti tyrimas iki šiol neatliktas, o įtariamos aferos įkalčiai baigia supūti šaldytuve.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, koordinuojanti ikiteisminį tyrimą dėl donorų kraujo kokybės, informuoja, kad tyrimas vyksta, jo rezultatai bus žinomi, kai kraujo mėginiai bus ištirti užsienio laboratorijoje.

„Nacionalinio kraujo centro tiektuose kraujo komponentų vienetuose galimai nepakankamas hemoglobino kiekis gali būti nustatytas tik atlikus penkių vienetų kraujo komponentų sudėties kokybinę ir kiekybinę analizę“, - rašoma prokuratūros pranešime.

Sveikatos ministerijos ir Valstybinės medicinos tarnybos duomenimis, tokia analizė Lietuvoje neatliekama. Šiuo metu iš kompetentingų institucijų laukiama atsakymo, kuri užsienio ekspertinė įstaiga galėtų atlikti tokį tyrimą.

Kol donorų kraujo mėginiai bus tiriami užsienio laboratorijoje, jie užantspauduoti laikomi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujo centre.
Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis informavo prokuratūrą, kad ministerijos sudarytos komisijos ištirti mėginiai laikomi saugiai.

Viceministras spalio 4 dieną prokuratūrai pranešė, kad komisija užantspaudavo termoizoliacinį konteinerį su kraujo komponentais ir RVUL Kraujo centro atstovė juos įdėjo į šiame kraujo centre esantį šaldytuvą.

Liepą Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo Nacionaliniam kraujo centrui tiekiant donorų kraują ir kraujo komponentus gydymo įstaigoms. Tyrimas pradėtas susipažinus su Seimo Antikorupcijos komisijos pateikta medžiaga.

Taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujo centro galimai nusikalstamos veikos - galimo piktnaudžiavimo bei dokumentų klastojimo.

Prokuroro nutarimu abu ikiteisminiai tyrimai sujungti, jį atlikti pavesta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai.

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į prokuratūrą, nes, jos manymu, Nacionalinis   kraujo  centras ligoniams tiekė neleistinos kokybės kraują. Santariškių klinikų laboratorijoje ištirti kraujo mėginiai, anot kokybę tyrusios komisijos narės, parodė, kad Vilniaus greitosios pagalbos ligoninei Nacionalinis kraujo centras pardavinėjo kraujo komponentus, kuriuose hemoglobino buvo dvigubai mažiau nei reikalaujama.

Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Kraujo  centro vedėja Emilija Kazlauskienė anksčiau Seime yra teigusi, kad dėl per mažo hemoglobino kiekio jų gydymo įstaiga iš Nacionalinio kraujo  centro buvo priversta kraujo  pirkti tris ar keturis kartus daugiau.
Nacionalinis kraujo centras šiuos kaltinimus neigia. Anot jo vadovo V.Kalibato, tyrimas galėjo būti atliktas prastai. Jis taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo centre paruoštų kraujo  komponentų tyrimų klastojimo.