Metų pradžia visada gausi įvairiausių prognozių: nuo pačių nerealiausių iki ganėtinai tikėtinų.

Esą nusimato pasaulio pabaiga, sukrėtimai euro zonoje ir didesnis saulės aktyvumas.

Pasaulio pabaigos skelbėjai teigia, kad senovės majai, Centrinės Amerikos indėnų tauta, numatė retą Žemės, Saulės ir Paukščių Tako centro išsirikiavimą į
 
vieną liniją 2012 metais žiemos saulėgrįžos metu. Šis išsilygiavimas siejamas su vieno pasaulio persikėlimu į kitą.

Etnologas profesorius Libertas Klimka sako, kad civilizacijos apokaliptiniai reiškiniai buvo prognozuojami ne vienąkart. Taip pat daug kartų spėliota, kad kai kurios kalendorinės datos gali būti fatališkos.

„1000-ieji, 2000-ieji kai kurių žmonių buvo laukiami su didžiuliu nerimu. 1000-aisiais žmonės išpardavė savo turtus, atsisakė visko, ką turėjo, ir jau susiruošė į amžinybę keliaut. Tai ateina iš tam tikrų apokaliptinių nuostatų, nes krikščionybė įvedė laiko strėlę, kuri kažkada tai turi baigtis. O tas majų įrašas yra labai abejotinas. Šifruojamas įvairiais būdais. Manoma, gal tie metai – 2012-ieji, o gal 4072-ieji“, – sako Edukologijos universiteto profesorius L. Klimka.

Etnologas teigia, kad mūsų protėviai buvo didesni optimistai nei mes. Jie gyveno pagal amžinąjį kalendorių.

„Vieną turiu mūsų krašte naudotą kalendorių, jis nėra labai senas, jis runų ženklais yra išrašytas. Jis yra amžinas. Ir šiemet jisai galioja taip, kaip galiojo 17 amžiaus pradžioje. Žemdirbiai mano, kad laikas yra cikliškas, jis pasikartoja – sukasi ir sukasi.

Ką darė pats žmogus, jis tą palieka savo sūnui, tas palieka savo sūnui ir karta po kartos tą žemdirbio triūsą tęsia. Taip kad jie nuteikia mus optimistiškai, turime tradicijų tąsą, turime savo tautos gyvybingumo ištakas tame ir turime optimistiškai žiūrėt į ateitį“, – įsitikinęs L. Klimka.

Kiek realesnės BBC atliktos ekonomistų apklausos, kurios rodo, kad šiemet į Europą sugrįš recesija. Penktadalis apklaustųjų teigia, kad šiuo metu 17 narių turinti euro zona bus kitokia. Tačiau galimą euro zonos subyrėjimo galimybę spėja iki 40 apklaustų ekonomistų. 

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis sako, kad kitąmet euro zonoje planuojamos didelės reformos, vadinasi, euro zonos šalių ekonomikų laukia sukrėtimas.

„Visos valstybės, visos ekonomikos yra susidūrusios su tam tikra ekonomine, finansine krize. Ir tikrai reikės labai didelių pastangų. Kiti metai bus persitvarkymo metai. Ir kaip teisingai bus tie persitvarkymo sprendimai priimami, taip skausmingai arba neskausmingai bus pereita prie naujos finansų valdymo sistemos ir galbūt ekonomikos“, – teigia Z. Balčytis.

Tačiau europarlamentaras nusiteikęs optimistiškai. Euro zona – nežlugs.

„Kiti metai bus didelių pokyčių, bet aš esu įsitikinęs, kad euro zona išliks, išliks ES. Gal ji bus šiek tiek pasikeitusi, kai kurios valstybės dar abejos, bet perspektyva yra labai aiški: arba mes esame vienoj krūvoj ir esame konkurencingi, arba išsivaikščiojam, ir tada, natūralu, nukentės visi“, – sako Z. Balčytis.

Jei euro zona ir nežlugs, taupyti teks. Bankininkai sako, kad mūsų šalies gyventojai, 70 procentų santaupų laikantys litais, ir toliau taupys šia valiuta.

 „Vertingiausia būtų laikyti indėlius ta valiuta, kuria planuojamos išlaidos, kad atėjus tai dienai, kai bus reikalinga išleisti tas sukauptas lėšas, nebūtų patirtas šokas dėl valiutos kurso pasikeitimo. Dėl to tikriausiai bus išlaikyta ta pati struktūra – litai, eurai turėtų toliau vyrauti“, – mano SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Prognozuojamais neramiais 2012-aisiais – finansinis saugumas taps aktualiu kiekvienam.

„Tie gyventojai, kurie taupys iki 100 tūkst. eurų, iš tikrųjų turi didelę laisvę rinktis bet kurį banką. Nepriklausomai nuo jo patikimumo, nuo jo reputacijos, indėliai bus grąžinti. Tiems, kas jau taupys didesnes sumas, be abejo, reikia atidžiau pasižiūrėti renkantis banką“, – sako V. Tauraitė.

Beje, etnologas L. Klimka teigia, jog kitąmet prognozuojamas didesnis saulės aktyvumas. Tai gali pakenkti sveikatai, tačiau ir įkvėpti naujiems darbams.

„[Gali būti] sukuriama daugiau meno kūrinių, daugiau mokslo išradimų padaroma. Ir apskritai suaktyvėja kūrybinės galios“, – teigia L. Klimka.

Ne veltui sakoma, kad poetai gimsta valstybių ekonominio nuosmukio ir revoliucijų metais. Kitąmet visi turėsime galimybes tapti kūrybiškesniais, bent jau tvarkydami savo finansus.