Norint iki kitų metų rudens, Saulės mūšio 775-ųjų metinių, Joniškio rajone pastatyti memorialą, būtina papildomai rasti 1 mln. litų, sako parlamentarai.

Seimo narė valstietė liaudininkė Rima Baškienė renka parlamentarų parašus, kad Vyriausybė kitų metų biudžete teiktų prioritetą šiam objektui, kuris įamžintų svarbią žemaičių pergalę prieš Kalavijuočių ordiną.

"Prioritetus privalome sudėlioti, kad ne Kalėjimų departamentui, ne ambasadų blizgesiui ar ministerijų, bet istorinių įvykių įamžinimui turėtų būtų skiriamos lėšos", - antradienį per spaudos konferenciją sakė Seimo narė.

Ji pranešė jau surinkusi 42 parašus, kad 1 mln. litų Saulės mūšio memorialui būtų numatytas kitų metų Valstybės investicijų programoje.

Joniškio rajono mero Romaldo Gadeikio teigimu, tinkamai įamžinti vieno svarbiausių Europoje viduramžių mūšių stengiamasi jau porą dešimtmečių. Tačiau pirmą kartą tam lėšos skirtos 2008 metais. Iš Privatizavimo fondo tuomet gauta 460 tūkst. litų.

Pasak mero, už šiuos pinigus išpirkta žemė, parengtas techninis projektas, atlikti kai kurie parengiamieji darbai.

"2009 metai buvo be lėšų, ir darbai buvo sustabdyti. Šiemet Kultūros ministerija skyrė 1 mln. litų. Baigiame juos įsisavinti", - sakė R.Gadeikis.

Jo duomenimis, kitiems metams liko du trečdaliai darbų. Tam reikia 1,8 mln. litų. Kitų metų biudžete Kultūros ministerija Saulės mūšiui įamžinti yra numačiusi skirti 300 tūkst. litų.

Mero teigimu, tai pernelyg menkos lėšos, savivaldybė likusios sumos nepajėgi rasti.

"Memorialas turėtų didelę svarbą ne tik Joniškio rajonui, jis turėtų labai didelę svarbą ir visai Lietuvai. Visų pirma mūsų visų istoriniam išprusimui ir kad istorinės datos būtų labiau žinomos ir Lietuvoje, ir užsienyje. Sunku perteikti faktus, jeigu neturime jų įamžinę", - tvirtino Joniškio rajono vadovas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys teigė, jog "Lietuvoje iki šiol nėra nė viena lietuvių pergalė tinkamai įamžinta".

Pagal patvirtintą projektą, mūšio vietoje, Jauniūnuose, keturių hektarų teritorijoje turėtų būti suformuotas tvenkinys, nes archeologiniai tyrinėjimai rodo, jog čia būta ežero. Pagal planą, taip pat būtų išgrįsta aikštė renginiams, pastatyta Saulės laikrodį primenanti 30 metrų aukščio vertikalė bei supiltas piliakalnį ir savotišką amfiteatrą primenanti kalva.

"Šis memorialas atsirastų prie labai svarbaus kelio, vedančio nuo Sankt Peterburgo iki Hamburgo", - pabrėžė H.Smilgys.

Istorikas Romas Batūra tvirtino, kad Saulės mūšis buvo pasaulinio masto įvykis.

"Paėmus pasaulio tautas, Europos tautas, aplinkines valstybes, tokio istorinio įvykio neturi nei Vokietija, nei Lenkija, nei Rusija, nei Švedija. Tarptautinėje istoriografijoje tai vertinama kaip pasaulinio masto įvykis. Vienu smūgiu likviduotas visas karinis kalavijuočių ordino potencialas. Europos istorijoje tokio įvykio nebuvo", - teigė istorikas.

Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) įvyko 1236 metų rugsėjo 22 dieną tarp žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Pralaimėjimą patyręs Kalavijuočių ordinas 1237 metais buvo įjungtas į Teutonų ordiną.