Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK) trečiadienį pristatytame programos projekte dėl raštingumo gerinimo numatoma specialių priemonių imtis ir dėl socialinės rizikos šeimose augančių vaikų.

Bendrojo (skaitymo ir rašymo) ir kultūrinio raštingumo pagerinimo priemonių plano 2013-2016 metams projekte siūlomas privalomas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis taip pat šią savaitę yra pasakęs, jog vaikų į mokyklą nevedančius tėvus būtų galima drausminti per pašalpas, lengvatas ir t.t.

„Mano nuomone, administracinėm priemonėm vargiai kažką padarysim. Reikia galvot apie pinigus, kurioj vietoj ką prispaust, kad atsirastų noras tuos vaikus vest mokytis, kad jie neliktų užriby. Aš manau, kad jeigu nebegaus pinigų už tai, kad neveda vaiko į mokyklą, pradės galvoti žmonės“, - šią idėją ministras pakartojo ir po komiteto posėdžio kalbėdamas žurnalistams.

Jis taip pat tvirtino, jog pateikiami skaičiai dėl 13 tūkst. mokyklos nelankančių mokyklinio amžiaus vaikų yra iškreipti, nes dalis jų, apie 60-70 proc. yra su tėvais emigravę ir mokosi mokyklose užsienyje. Realiai, pasak jo, mokyklos nelanko tarp 2-3 tūkst. Lietuvoje esančių vaikų. Konstitucija numato, kad mokslas iki 16 metų yra privalomas.

Programos projektą bendram raštingumui gerinti ministerija buvo įpareigota paaiškėjus, kad per bandomąjį lietuvių kalbos brandos egzaminą 2011 metais per 60 proc. moksleivių padarė trisdešimt ir daugiau klaidų. Aptaręs situaciją, Seimo ŠMKK įpareigojo ministeriją parengti siūlymus, kaip gerinti prastėjantį moksleivių raštingumą.

Tarp trečiadienį pristatytos programos projekto nuostatų - siūlymas skaitymo gebėjimus pradėti ugdyti priešmokykliniame ugdyme, visų dalykų mokytojų reikalauti kalbėti taisyklingai - kalbos taisyklingumo reikalavimus įtraukti į visų dalykų mokytojų atestacijos nuostatus, taip pat kitų dalykų mokytojams taisant darbus atkreipti dėmesį ir į moksleivių daromas kalbos klaidas - jas pažymėti, neįtraukiant į dalyko įvertinimą.

Taip pat kartu su siūlymu testus dažniau keisti atpasakojimais, diktantais, rašiniais, kūrybiniais darbais, padidinti apmokėjimą už jų tikrinimą,

Klausiamas, ar bus lėšų norint įgyvendinti tokią programą, ministras tvirtino, jog iš pradžių reikia parengti projektą - idėjas ir pasiūlymus, tik tada galima suskaičiuoti, kiek lėšų reiktų, ir ar įmanomas įgyvendinimas.

„Per praėjusią Seimo kadenciją sumažintas bendras finansavimas švietimui nuo 5,6 proc. BVP iki 4,8 proc., plius kiekvienais metais nuima dėl mokinių ir studentų skaičiaus sumažėjimo dar po 80 mln. litų iš švietimo biudžeto. Taip kad padaryti kažkokių reformų, jei nebus peržiūrėtas finansavimas, nemanau, kad galėsime. Galėsime plaukti, kaip dabar yra švietimas, bet jokių radikalių pertvarkų, lietuvių kalbos pagerinimo, kažkokių naujų žingsnių nemanau, kad galėsime“, - sakė ministras.

Klausiamas, kam tuomet iš viso reikalinga rengti programą, jei jai nebus skirta lėšų, ministras sakė, jog visų pirma turi būti žodis, kad jis taptų kūnu. „Visada, čia jau nuo Jėzaus Kristaus, pirma buvo žodis, tada kūnas. Pirma mes turime įsivaizduoti, ką mes norime padaryt, o po to žiūrėti, kaip tai padaryti, bet vis tiek pirmiausia turi būti idėja“, - sakė D. Pavalkis.