Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Vyriausybės 2004 metų sprendimas, kuriuo pritarta Alytaus alkoholio gamybos įmonės „Alita“ privatizavimo sutarties pakeitimo projektui, prieštarauja Konstitucijai.

Prašymą KT pateikė 29 buvusių ir esamų Seimo narių grupė, kuri prašė įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas atitinka Konstituciją bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.

KT nustatė, kad „Alitos“ vadovų komanda bei jų specialiai „Alitos“ privatizavimui įkurta bendrovė „Invinus“ buvo netinkami alkoholio gamintojos pirkėjai, kadangi jų pasiūlyta daugiau kaip 57 mln. litų kaina už įmonę daugiau kaip 15 proc. skyrėsi nuo didžiausios kainos pasiūlymo, kurį pateikė Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžitercas Boska).

„Iš esmės šis Vyriausybės sprendimas nėra naujas sutartis, o pirmosios sutarties tęsinys“, - sakė KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Konstitucinis Teismas 2007 metų gegužę jau yra nusprendęs, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos“ privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai, taip pat prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui. Atsižvelgdamas į minėtąjį savo nutarimą, Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad AB „Alita“ akcijų pirkėjas – iš fizinių asmenų sudarytas konsorciumas, pasinaudojantis šio konsorciumo narių visiškai ir tiesiogiai kontroliuojama uždarąja akcine bendrove „Invinus“, nebuvo toks pirkėjas, su kuriuo galėjo būti deramasi dėl jo pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo, kartu jis negalėjo būti ir viešo konkurso AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms privatizuoti laimėtojas, skelbiama KT pranešime spaudai.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Vyriausybės teisė pritarti privatizavimo sandorio projektui ar vėliau – tokio sudaryto privatizavimo sandorio pakeitimo projektui, kai privatizavimo būdas yra viešas konkursas, gali būti įgyvendinama tada, kai privatizavimo sandoris yra sudaromas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu, pagal kurio 16 straipsnio 1 dalį, galiojusią ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo metu, potencialus pirkėjas, kad jam galėtų būti perduotas privatizavimo objektas, turi būti viešo konkurso laimėtojas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad susitarimu, kurio projektui pritarta ginčijamu Vyriausybės nutarimu, padaryti AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties su minėtu pirkėju pakeitimai patys savaime (be pagrindinių AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų) negali būti laikomi turinčiais savarankišką galią.

Todėl Vyriausybė, ginčijamu nutarimu pritardama susitarimo dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo projektui, pagal kurį buvo keičiama AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su tokia šalimi, kuri negalėjo būti tinkama pagrindinės sutarties šalis ir kaip viešo konkurso laimėtoja prisiimti įsipareigojimų, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą, konstitucinį teisinės valstybės principą.

Konstitucinis Teismas kartu konstatavo, kad Vyriausybei 2003–2004 m. priimant su AB „Alita“ privatizavimu susijusius teisės aktus (taip pat Vyriausybei pritarus AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimui, kuriuo leista reorganizuoti UAB „Invinus“ ją prijungiant prie AB „Alita“) ir vėliau nebuvo paisoma iš Konstitucijos kylančių imperatyvų. Tai pasakytina ir apie atitinkamų teisės aktų projektų rengimą, svarstymą, įskaitant valstybės institucijų, tarp jų –privatizavimo institucijų, atliekamą šių projektų poveikio vertinimą, kuris yra formalus, prieštaringas (viena vertus, nepaneigiamos abejonės, kad reorganizavus UAB „Invinus“ ją prijungiant prie AB „Alita“ valstybė neteks dalies mokesčių, kita vertus, nurodoma, kad teigiamas ir neigiamas poveikis valstybės finansams, ekonomikai nenumatomas).

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad yra ydinga tokia Vyriausybės nutarimų priėmimo praktika, kai ignoruojami iš Konstitucijos 46 straipsnio, konstitucinio atsakingo valdymo principo vykdomosios valdžios institucijoms kylantys reikalavimai priimamus sprendimus privatizavimo srityje (ypač kai jais keičiami ankstesni sprendimai, kuriais nustatyti atitinkami įsipareigojimai) racionaliai motyvuoti, tinkamai įvertinti tokių sprendimų poveikį, be kita ko, šalies ūkiui, valstybės finansams. Nutarime pažymėta, kad netoleruotini atvejai, kai tokiais Vyriausybės nutarimais formaliai aprobuojamos privatizavimo sutartys (jų pakeitimai), kurių turinys visuomenei nėra žinomas, nieko konkrečiai juose nenurodant, kaip antai aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti būtinumą keisti AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, paneigiant joje ir privatizavimo programoje nustatytus įsipareigojimus – sutarčių pakeitimais vieno iš buvusių potencialių pirkėjų naudai pakeičiant privatizavimo programoje nustatytus įsipareigojimus, valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų pardavimo metu galiojusias visiems kitiems potencialiems pirkėjams.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamas Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimas kitais, pareiškėjo prašyme nenurodytais, aspektais nėra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas ir kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstyti faktai, nurodytos aplinkybės yra jurisdikcinių ir kitų teisę taikančių institucijų dėmesio objektas.