Aukštosiose mokyklose vykusi rotacija, per kurią atsižvelgiant į dvejų metų pasiekimus perdalyti studijų krepšeliai trečiakursiams, 400 už mokslą mokėjusių studentų suteikė galimybę studijuoti valstybės lėšomis, o 800 valstybės finansuojamose vietoje studijavusių trečiakursių nuo šiol teks mokėti už mokslą.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos BNS pateiktų duomenų, apibendrinančių aukštosiose vykusią trečiakursių rotaciją, matyti, kad kolegijose ji vyko aktyviau nei universitetuose.
Universitetuose rotuojant studentus pagal dvejų metų pasiekimus valstybės finansuojamas vietas prarado beveik 200 studentų. Dar iki rotacijos krepšelių neteko 1500 į valstybės finansuojamas vietas įstoję studentai. Į valstybės finansuojamas vietas po dvejų metų rezultatus apibendrinančios rotacijos pereina apie 130 savo lėšomis universitetuose studijavusių dabartinių trečiakursių. Iki šios rotacijos iš mokamų į nemokamas vietas jau buvo perėję per 600 studentų.

Kolegijose po rotacijos pagal dvejų metų rezultatus krepšelius prarado per 600, juos gavo - daugiau kaip 300 trečiakursių. Iki šios rotacijos beveik 1300 neuniversitetinių aukštųjų mokyklų studentų jau buvo netekę krepšelių, o juos gavę - beveik 700.

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus nuomone, rotacijos tvarką būtų galima keisti leidžiant studijų krepšelius atimti iš pažangesnių studentų, nei dabar numato įstatymai. Pagal dabar galiojantį Mokslo ir studijų įstatymą, po dvejų studijų metų nemokamos vietos gali netekti asmuo, kurio vidurkis daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu jo bendrakursių. Tokie studentai perkeliami į mokamas vietas, jų vietas užima geriausiai mokęsi savo lėšomis.

„Viena vertus, iš dalies nuo pačių aukštųjų mokyklų vidinių tvarkų priklauso rotacijos dydis, antra vertus - 20 proc. slenkstis galbūt yra šiek tiek per didelis, ir trečia vertus, rotacija rodo, kad tikrai nebūtinai prasti studentai įstoja į universitetus, gauna krepšelius ir atitinkamai jie išlaiko valstybės finansuojamas vietas“, - BNS sakė ministras.