Seimas neprieštaravo Prezidentės pateiktam pasiūlymui uždrausti verslo įmonėms finansuoti partijas. Kartu pritarta ir apribojimui fiziniams asmenims duoti pinigų politinėms jėgoms.

Už balsavo absoliuti dauguma

Antradienį Seimas balsavo už Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisų projektą, kurį dar vasarą pateikė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė.

Už jį buvo 82 Seimo nariai, prieš buvo tik 7, susilaikė 17 parlamentarų.

Projektu D.Grybauskaitė pasiūlė uždrausti verslo įmonėms finansuoti partijas. Be to, svarstydami šį įstatymą Seimo nariai pritarė socialdemokratų pateiktam pasiūlymui net ir fiziniams asmenims uždrausti aukoti partijoms. Jos galėtų būti finansuojamos beveik tik iš biudžeto dotacijų.

Tiesa, svarstydami projektą Seimo nariai sutarė, kad fiziniams asmenims vis dėlto bus leista po maždaug 20 tūkstančių litų paaukoti politinių kampanijų dalyviams. Tokiais dalyviais yra pripažįstamos visos rinkimuose dalyvaujančios partijos bei paskiri kandidatai. Tačiau aukoti bus galima tik politinės kampanijos metu, tai yra ne visą laiką, o tik likus maždaug pusmečiui iki bet kokių rinkimų.

Be to, nuspręsta leisti patiems kandidatams skirti savo kampanijoms iki maždaug 40 tūkst. litų.

Taip pat leista fiziniams asmenims 1 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio kasmet paaukoti savo pasirinktai politinei partijai.

Antradienį dar pritarta Seimo nario Vytauto Gapšio pasiūlymui, kad kiekvienas fizinis asmuo, suteikęs auką politinės kampanijos dalyviui, privalėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas.

Įtvirtins dviejų partijų hegemoniją?

Po to, kai Prezidentė pasirašys Seimo priimtą įstatymą ir jis įsigalios, verslo bendrovės nebegalės skirti pinigų partijoms.

Diskusijų metu ne visi parlamentarai sutiko su tokiu Prezidentės pasiūlymu.

„Seimas nepaliauja manęs stebinęs. Nepraėjo nė pusantrų metų, o Seimas jau kitaip žiūri į tą patį projektą, koks jau buvo siūlytas. Kas čia atsitiko? Ar tik todėl, kad projekto teikėjas pasikeitė?“, - kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Andrius Mazuronis, primindamas, kad prieš pusantrų metų Seimas atmetė konservatorių pateiktą pasiūlymą drausti juridiniams asmenims finansuoti partijas.

Kiti Seimo nariai pareiškė esantys įsitikinę, kad dėl šio draudimo nukentės demokratija. Be to, atkreiptas dėmesys, kad draudimą nebus sunku apeiti.

Dalis mažesniųjų partijų atstovų įsitikinę, kad naujasis pasiūlymas įtvirtins konservatorių ir socialdemokratų hegemoniją, nes šios dvi partijos nuolat gaus didžiausią finansavimą iš biudžeto.

Krikščionių partijos atstovas Vidmantas Žiemelis piktinosi, kad didžiosios partijos gaus palyginti nemenkus pinigus iš biudžeto, nors jame trūksta lėšų pensininkams ir kitoms socialiai jautrioms sritims.

Žadama numatyti papildomus milijonus

Tačiau valstybės vadovės siūlymo šalininkai tvirtino, kad draudimas verslui finansuoti partijas išskaidrins politinį procesą. „Gyvename tokioje realybėje, kad verslo pinigai, investuojami į politiką, tapo lyg ir savaime suprantamu dalyku, todėl jų labai sunku atsisakyti. Tačiau šis projektas yra neabejotinai žingsnis į priekį, skaidrinant Lietuvos politiką. Jeigu įstatymo įgyvendinimo eigoje bus konstatuotos kokios nors spragos, jį galima bus dar pakoreguoti“, - sakė konservatorius Arvydas Anušauskas.

Premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, kad uždraudus juridinių asmenų aukas teks didinti partijų finansavimą iš biudžeto. Jo teigimu, partijoms finansuoti prie jau numatytų 5,5 mln. litų prireiks dar 15 mln. litų.

Pagal galiojančią tvarką, valstybės dotaciją gauna partijos, per pastaruosius rinkimus surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų, ir nepadariusios šiurkščių finansų tvarkymo pažeidimų.