Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo padidinti rinkimų apylinkių skaičių, kad jose balsuotų mažiau rinkėjų nei šiuo metu.

VRK manymu, rinkėjų skaičius apylinkėje neturėtų viršyti 1-1,5 tūkst., kai tuo tarpu šiuo metu įstatymas leidžia, kad apylinkėje būtų iki 5 tūkst. rinkėjų.

Tuo tarpu realiai skirtingose rinkimų apylinkėse šalyje rinkėjų skaičius skiriasi dešimtimis kartų: mažiausioje apylinkėje tėra virš 70 rinkėjų, o didžiausioje - netoli 5 tūkstančių.

Kaip pažymi VRK savo metinėje ataskaitoje, sumažinus rinkimų apylinkėje balsuojančių rinkėjų skaičių ir padidinus pačių apylinkių skaičių, sumažės rinkėjų eilės, rinkimų komisija turės daugiau laiko spręsti ne tik dokumentų išdavimo, bet ir rinkimų agitacijos kontrolės ir kitus klausimus; be to, rinkimų komisijai greičiau suskaičiuos biuletenius ir perduos rezultatus.

VRK sprendžiant šį klausimą siūlo nustatyti fiksuotą komisijos narių skaičių - 5 apylinkėse, kuriose rinkėjų yra iki tūkstančio, ir 7 apylinkėse, kuriose rinkėjų daugiau kaip tūkstantis. Šiuo metu įstatymas per skirtingus - Seimo, prezidento - rinkimus skirtingai numato apylinkių rinkimų komisijų sudarymą, bet viršutinė jos narių skaičiaus riba nenurodoma.

Mažiausia Lietuvoje yra Kretingos rinkimų apygardos Mikoliškių rinkimų apylinkė, kuri turi tik 72 rinkėjus. Tuo tarpu pati didžiausia Fabijoniškių rinkimų apygardos Pavilnionių rinkimų apylinkė turi 4 tūkst. 944 rinkėjus.

Apylinkių rinkimų komisijos yra sudaromos laikinai, likus daugiau kaip dviem mėnesiams iki rinkimų. Jose paprastai dirba ir kuriose dirba apie 16 tūkst. rinkimų komisijų narių.