Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pirmadienį gali būti paskelbtas Europos Sąjungos (ES) specialiuoju atstovu Afganistane ir Bendrijos misijos šioje šalyje vadovu.

Tikimasi, kad per ES ministrų susitikimą naujoji užsienio politikos vadovė Catherine Ashton praneš savo pasirinktą kandidatą. BNS žiniomis, rimčiausias V.Ušacko konkurentas yra Italijos diplomatas, dabartinis ES specialusis atstovas Afganistane Ettore Francesco Sequi.

Lietuvos, Italijos ir Lenkijos atstovai šią savaitę dalyvavo paskutiniuosiuose interviu Briuselyje.

Diplomatai teigia, kad Italija neketina nusileisti dėl posto, nes jei jis atitektų iki šiol favoritu laikomam lietuviui, Romai tai būtų antrasis svarbaus portfelio praradimas Afganistane - neseniai NATO atstovo Afganistane pareigose italą pakeitė britas. 

Artėjant galutiniam C.Ashton sprendimui, pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasirodė komentarų, kuriuose reiškiamos abejonės Lietuvos atstovu ir metamas šešėlis dėl jo tariamo vaidmens JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo istorijoje.

V.Ušacko reputacija viešai suabejojo Europos Parlamento pranešėjas Afganistano klausimais italas Pino Arlacchis, nevienareikšmiškos publikacijos pasirodė Briuselio leidinyje „European Voice“ ir Vokietijos laikraštyje „Die Welt“.

„Die Welt“ pabrėžė, kad V.Ušackas buvo priverstas atsistatydinti, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino jį klaidingai įvertinus parlamentinio tyrimo išvadas. Kita vertus, žinomas laikraštis pabrėžė, kad V.Ušackas „laikomas patyrusiu ir charizmatišku diplomatu - būtent tokiu, kokio šiuo metu reikia pareigoms Afganistane, kai ES būtinai nori pagerinti savo užsienio politikos profilį“, nes apie ligšiolinį atstovą E.Sequi nieko nebuvo girdima.

Diplomatai sako, kad V.Ušackas politinės paramos ES sulaukė ir dėl to, kad atstovauja valstybei, kuri ne taip seniai tapo ES nare - pastaruoju metu dažni priekaištai, kad ES atstovais skiriami Bendrijos senbuvių pateikti kandidatai.

Pats V.Ušackas priekaištus dėl jo galimo vaidmens CŽV kalėjimo istorijoje kategoriškai atmetė, tvirtindamas, kad niekaip nebuvo susijęs su tariama CŽV asmenų pervežimo veikla Lietuvoje ir rėmė parlamentinį tyrimą bei pasveikino jo išvadas.

Naujasis postas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo sujungė dvi pareigybes - ES specialaus atstovo ir ES misijos vadovo.

V.Ušackas iš Lietuvos užsienio reikalų ministro atsistatydino sausio mėnesį, prezidentei pareiškus nepasitikėjimą juo.

Ministras viešos prezidentės kritikos sulaukė praėjusių metų pabaigoje. Gruodžio pabaigoje šalies vadovė kritiškai įvertino ministro interpretacijas dėl parlamentinio tyrimo, kurio metu aiškintasi, ar Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. Prezidentė pareiškė, kad „jeigu ponas Ušackas geriau žino už komisijos tyrimą ir taip rimtai yra įsitikinęs“, ji jam „nuoširdžiai link asmeninės sėkmės“.

V.Ušackas svarbiausia parlamentinio tyrimo žinia pavadino tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė, jog Lietuvos teritorijoje buvo pervežami ar į Lietuvos teritoriją buvo atvežti, išvežti CŽV sulaikyti asmenys, ar kad Lietuvos teritorijoje buvo CŽV kalėjimai.

Tuo metu prezidentė akcentavo, kad jos netiesioginiai įtarimai dėl galimai veikusio CŽV sulaikymo centro pasitvirtino, nes „komiteto atliktas tyrimas nustatė, kad specialūs pastatai buvo pastatyti, egzistavo ir galėjo buvo pritaikyti sulaikytųjų laikymui“.

Diplomatai pripažįsta, kad įvairios interpretacijos sukėlė klausimų kitų ES šalių atstovams, bet Lietuvos vyriausybės atstovai patikino remiantys V.Ušacko kandidatūrą. Prezidentė D.Grybauskaitė vasario pradžioje pareiškė remianti visų Lietuvos diplomatų kandidatūras į aukštus postus ES.