Mėgstu sportuoti, todėl net ir šaltis neatbaido manęs nuo pasivažinėjimų dviračiu. Tik nepulkite smerkti, nes visuomet su savimi turiu atšvaitus, vengiu judrių gatvių ir laikausi visų kelių eismo taisyklių. Tik bėda ta, kad taisyklių ne visada laikosi šunų augintiniai. Žaliakalnyje ir Dainavos rajonuose yra ypač daug palaidų šunų, kurie bėgioja be antsnukio, pavadžio ir šeimininko. Kartais šeimininkas vis dėlto pasirodo, tačiau tik apšaukia mane, kad nesileidžiu jo numylėtinio kandžiojamas. 

Kaip man yra žinoma, šunų šeimininkai privalo savo augintinius vedžioti su pavadžiu, o agresyvių veislių ar didelius šunis dar ir su antsnukiu. Tik tos taisyklės taip ir lieka tik taisyklėmis, nes išvažiavus su dviračiu minėtuose rajonuose laisvai laksto tiek dideli, tiek ir maži šunys. Taigi pasivažinėjimai dviračiu miegamuosiuose rajonuose tampa ne smagiu laiko praleidimu, o ekstremaliu išbandymu dviratininkui.