Panašu, kad šaltis išbaidė net ir ištvermingiausius Žaliakalnio šunų augintojus. Pėsčiomis praėjęs senojo Žaliakalnio gatvelėmis gali ne tik likti aplotas, tačiau ir rimtai apkandžiotas, o juk ir vaikai gatvėse žaidžia! Tačiau toks scenarijus dažniausiai pasitaiko rytais ir vakarais, nes kaip tik tuo metu šeimininkai turi vedžioti savo augintinius, tačiau šalta, todėl žmonės į lauką eiti nenori, o šuniukas turi išeiti į lauką savo reikalų atlikti, todėl ir išleidžia jį vieną. Laksto tokie šunys kur tik nori, daro savo reikalus prie pat kaimynų vartelių, vaikų žaidimų aikštelėse, apledėjusiuose gėlių darželiuose, kur tik papuola. Tačiau tai dar nėra blogiausia, nes tapti atsitiktiniu praeiviu, kai gatvėmis bėgioja šunys be šeimininkų, nenorėtų tikriausiai niekas. Jie loja, kanda į kojas, o didesni ir pašiepę dantis puola, kanda, urzgia. Buvau užpulta ir pati. Ne kartą, todėl dabar pamačiusi iš tolo šunį, suku į kitą gatvę. Būtų labai gerai jei tuo pasirūpintų šungaudžiai, nes net nežinau į ką ir kreiptis, šunys juk nepasisako, kas jų šeimininkas. Jie puola, kanda ir loja. Šungaudžiai jau seniai yra labai laukiami svečiai Žaliakalnyje, nes šunų šeimininkų, kurie nesilaiko taisyklių ir nevedžioja šunų su pavadžiu ir antsnukiu (na gerai, bent jau su pavadžiu), čia yra vos keletas, o kiekviename name bent po keletą šunų...