E.Eimontas savo sprendimą palikti LFF vairą pranešė per Vykdomojo komiteto posėdį. Šį žingsnį kėdainietis apsisprendė žengti per savo 41-ąjį gimtadienį. Pabandžius susisiekti su federacijos vadovu, šis neatsiliepė telefonu nei ketvirtadienį iš ryto, nei prieš Vykdomojo komiteto posėdį, prasidėjusį 15 val.

„Tikiu veiklos tęstinumu ir tuo, jog toliau bus vykdomos pradėtos struktūrinės reformos“, – komiteto nariams sakė E. Eimontas.

Oficialiai E.Eimontas savo sprendimą motyvavo asmeninėmis priežastimis. Tačiau redakcijos kalbinti šaltiniai užsiminė, kad kėdainietį trenkti LFF durimis galėjo paskatinti nesutarimai federacijos viduje. Daugiau nei dešimtmetį federacijoje dirbęs E.Eimontas jos vadovu tapo 2016-ųjų sausį. Kaune vykusiuose prezidento rinkimuose jam atiteko net 94 procentai rinkėjų balsų. Turėdamas didžiulį palaikymą jis pakeitė iki tol federacijai dirigavusį kaunietį Julių Kvedarą.

Vis dėlto futbolo bendruomenės vienybė truko neilgai. Kalbama, kad juo toliau, juo labiau gilėjo pleištas tarp E.Eimonto ir senųjų Vykdomojo komiteto narių. Teigiama, kad pastariesiems didžiausią įtaką daro daugelį metų pilkuoju futbolo kardinolu vadinamas kaunietis Stasys Stankus. Šio diegiamą „politinę liniją“ esą palaiko dabartinis generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas.

Vienu didžiausiu nesutarimų impulsų galėjo tapti rengiami ir gegužės mėnesį turėję sulaukti patvirtinimo LFF įstatų pakeitimai. Pagal reformas LFF valdymo sistemoje turėjo nelikti keleto šakinių federacijos asociacijų. Tokiu būdu daugiau įtakos LFF valdyme būtų tekę šalies futbolo klubams. Vienoms pirmųjų pašalinimas iš LFF Vykdomojo komiteto grėsė masinio futbolo bei vaikų ir jaunių futbolo asociacijoms. Pastarosioms diriguoja S.Stankaus bendražygiais vadinami Anatolijus Stecenko ir Vytautas Vaškūnas.

Pagal numatytas procedūras E.Eimontas savo įgaliojimus privalės perduoti LFF konferencijos metu. Būtent konferencijoje, planuojamoje gegužės 18 d. Vilniuje, naujam ketverių metų terminui būtų renkamas naujasis futbolo vairininkas.