„Ne tik žaidžiau, bet ir atlikau rezultatyvų perdavimą“, – prisiminė Deividas Česnauskis.

Nors Lietuvos futbolininkų Europos čempionato finalo etapuose nėra ir nebus dar ilgai, buvęs mūsų šalies rinktinės saugas ne iš nuogirdų pažįsta ne vieną turnyro dalyvį.

O vienu skambiausių jo karjeros akordų tapo lietuviams istorinės Europos pirmenybių atrankos rungtynės su Italijos rinktine. Tada, 2006-ųjų rudenį, Neapolyje mūsų vyrai apstulbino ką tik pasaulio čempionės titulą iškovojusius italus, pirmieji įmušę įvartį. Pirmo kėlinio viduryje pasižymėjusiam Tomui Danilevičiui asistavo D.Česnauskis. Tuometis Edinburgo „Hearts“ klubo legionierius sulaukė Mariaus Stankevičiaus tikslaus perdavimo ir nukreipė kamuolį T.Danilevičiui. Šio smūgis išvedė lietuvius į priekį. Netrukus Filippo Inzaghi rezultatą išlygino, tačiau mūsiškiai garbingai atsilaikė ir pelnė pirmą savo tašką atrankos turnyre.

Dabar futbolo agentu dirbantis D.Česnauskis „Euro 2020“ stovyklose mato ne vieną iš savo karjeros laikų pažįstamą veidą – tarp trenerių, personalo. Pavyzdžiui, tada Neapolyje lietuvis aikštėje grūmėsi su dabartiniu Italijos rinktinės trenerių štabo nariu Daniele De Rossi.

„Kaip tik tą dieną italai sirgaliams pristatė savo iškovotą pasaulio čempionų taurę, atmosfera buvo fantastiška, o atvažiavo lietuviai ir parodė, kad gali kautis su superkomanda. Pamenu, kad dar kurį laiką po išvykos buvome apimti euforijos“, – šypsojosi D.Česnauskis.

– Deividai, nuo mačo Neapolyje praėjo daugiau nei dešimtmetis. Neatpažįstamai pasikeitė visa Italijos rinktinė, tačiau viena nesikeičia – jos rezultatai. Ir dabar „Squadra Azzurra“ pirmoji užsitikrino vietą „Euro 2020“ aštuntfinalyje. Kokios šios rinktinės stiprybės?

– Šiemetinė italų rinktinė gal neturi itin ryškių žvaigždžių, bet yra labai gerai subalansuota. Tai ir žaidėjų, ir trenerio Roberto Mancini nuopelnas. Jei anksčiau kalbėdavome apie įspūdingą italų gynybą, tai dabar matome ir jų puikiai organizuotą puolimą. Ne veltui jie neturėjo problemų nei su turkais, nei su šveicarais (abu varžovus įveikė po 3:0 – aut. past.).

– Italijos rinktinės nepralaimėtų rungtynių serija – 29 mačai, o dešimt pastarųjų dvikovų, įskaičiavus ir kovo pabaigoje Vilniuje pasiektą pergalę 2:0 prieš lietuvius, jie išvis nepraleidžia įvarčių. Kaip paaiškinti pribloškiančią statistiką?

– Puikiai taktiškai organizuotas žaidimas. Itin patyrusių aukščiausio lygio vidurio gynėjų duetas – 36-erių metų Giorgio Chiellini ir 34-erių Leonardo Bonucci. Jie puikiai jaučia vienas kitą, nes visą sezoną atstovauja tam pačiam Turino „Juventus“ klubui. Dar pridėkite vieną perspektyviausių pasaulio vartininkų Gianluigi Donnarumma. Atakos kūrėjų jie taip pat turi pakankamai – Lorenzo Insigne, Ciro Immobile, kiti žaidėjai. Manau, kad italai šiemet eis toli.

– Po dvi pergales Europos čempionate iškovojo ir Belgijos bei Nyderlandų futbolininkai. Kokie įspūdžiai apie šias rinktines?

– Akcentuočiau Belgijos rinktinę. Ji, skirtingai nei italai, turi ne vieną žvaigždę – Romelu Lukaku, Edenas Hazardas, vartininkas Thibaut Courtois, tačiau labiausiai belgų žaidimas priklauso nuo Kevino De Bruyne. Šis saugas savo rankose laiko visas žaidimo gijas. Būtent K.De Bruyne pakeitė susitikimo su danais eigą: atliko rezultatyvų perdavimą ir įmušė pergalingą įvartį.

– Nė viena grupių negali konkuruoti su mirtininkais iš F grupės. Nejau kuriems nors iš grandų – prancūzams, vokiečiams ar portugalams – „Euro 2020“ baigsis jau pirmame etape?

– Taip gali atsitikti, nes tokioje grupėje net ir trečia vieta negarantuos didelio taškų kraičio, todėl kažkurie iš favoritų gali nepatekti net tarp keturių geriausių trečias vietas užimsiančių komandų. Sėkmingai startavę portugalai padidino savo šansus, kaip ir prancūzai, kuriuos pavadinčiau žvaigždžių rinktine. Ypač grėsmingas Kylianas Mbappe. Šis puolėjas prancūzų žaidimui suteikia greičio, agresijos puolant, tad gali nulemti ne vieno mačo baigtį.

Kartą vos nenualpau aikštėje. Ėmė trūkti oro, kurį laiką nebegalėjau kvėpuoti. Išsigandau, kad neatlaikys širdis.

– Prisiminkime laimingai pasibaigusį incidentą su Danijos rinktinės saugu Christianu Eriksenu. Turbūt, stebint šią išgyvenimo dramą, ir jums perbėgo šiurpuliukai?

– Dar ir kaip! Juolab kad ir man teko patirti kažką panašaus. Rungtyniaujant Graikijoje, Salonikų „Aris“ komandoje, kartą vos nenualpau aikštėje. Nežinau, kas tai lėmė, bet vos įžengęs į aikštę patekau į tokį intensyvų žaidimo sūkurį, kad ėmė trūkti oro, kurį laiką nebegalėjau kvėpuoti. Išsigandau, kad tuoj neteksiu sąmonės, neatlaikys širdis. Laimė, po pauzės pavyko atsigauti ir daugiau tokių incidentų nebepatyriau.

– Rungtyniavote su daugeliu „Euro 2020“ dalyvaujančių rinktinių. Kurią iš jų palaikote?

– Ispanijos. Šiemet ispanų komanda – jaunų ir patyrusių futbolininkų lydinys, kuris dar ne vienus metus gali siekti pergalių tarptautinėje arenoje. Ispanams trūksta karjerą rinktinėje neseniai baigusių gynėjų Sergio Ramoso ir Gerardo Pique, bet naujoji karta man atrodo ne mažiau talentinga, nei skynusi titulus prieš dešimtmetį.

– Lietuvos futbolo rinktinė nė iš tolo neprilygsta net Ispanijos jaunimo ekipai. Jei tektų patarti mūsų šalies futbolininkams – į kuriuos „Euro 2020“ akcentus siūlytumėte atkreipti didžiausią dėmesį?

– Matome Europos futbolo grietinėlę, tad mokytis galima iš kiekvienų rungtynių. Pirmiausia į akis krinta sprendimų aikštėje priėmimo greitis, komandų reakcija praradus kamuolį. Manau, kad ir mūsų žaidėjai, ir treneriai turėtų atidžiai ir turbūt ne po kartą pasižiūrėti geriausias rungtynes, kad įsitikintų, kokio lygio futbolas žaidžiamas Europoje. Tada jau galime padaryti išvadas, kokį kelią iki elito mums reikia nueiti.