– Prieš dvejus metus sakėte, kad jūsų komandos žaidėjų atlyginimai neviršija 2000 eurų. Kokia situacija dabar?

– Viskas taip pat. Dėl to turime problemų ir negalime pakovoti dėl čempiono titulo. 2016 – ieji, apskritai, buvo sunkūs metai. Tiek kalbant apie finansavimą, tiek problemas pačiame klube. Dėl to ir likome tik ketvirti.

– 2000 eurų Lietuvoje normali alga?

– Taip, pas mus visi profesionalai, gyvenantys tik iš futbolo. Pagal biudžetą mes Lietuvoje ketvirti – penkti. Aukščiau mūsų – „Žalgiris“, „Trakai“, „Sūduva“.

– Tačiau jūsų alga didesnė nei žaidėjų?

– Taip. Mane į klubą pakvietė bendrasavininkiai, todėl mano kontraktas yra surašytas pagal mano sąlygas.

– Kuo užsiima tie bendrasavininkiai?

– Jie turi verslą Klaipėdos uoste. Tiesa, dėl sankcijų prasidėjo problemos – uostas mažiau juos išnaudoja, pelnas tapo iškart mažesnis. Taigi, šiuo metu tokios pagalbos kaip anksčiau, klubas nesulaukia.

– Kokia situacija Lietuvoje su valstybiniu sektoriumi?

– Nėra paprasta. Tarkime, tas pats uostas – jis generuoja didžiules apyvartas, tad jei nors dalis jų atitektų futbolui – Lietuva turėtų komandą Čempionų lygoje. Kita vertus, negali sakyti, kad valstybinės įstaigos nepadeda. Tarkime, „Žalgiriui“ miestas duoda beveik milijoną eurų. Mūsų klubui Klaipėda – 150 tūkstančių.

– Kaip Lietuvoje teisėjavimas?

– Nėra blogas, tačiau vieną atvejį – taurės finalą prieš dvejus metus prisimenu kaip neigiamą. Mes žaidėme su „Žalgiriu“, kuris priklauso politiniam elitui. Nesakysiu kaip, bet mus tada nužudė. Viską padarė labai tvarkingai ir gražiai.

– Jūs padedate savo žaidėjams išvykti į geresnes komandas?

– Asmeniškai aš pats nepadedu, tačiau yra ryšiai, yra agentai, kurie padeda. Dėl to jauni žaidėjai gauna šansą išvykti į Vakarų Europą. Dovydas Virkšas – į Prancūziją, vartininkas Edvinas Gertmonas – taip pat. Kitas vartininkas aštuoniolikmetis Marius Adamonis buvo Anglijoje, tačiau jo merginai ten nepatiko, tad dabar jie Romoje „Lazio“ klube.

– Papasakokite apie Andrejų Paniukovą. Kodėl jis neužsikabino?

– Andrejumi domėjosi „Lille“ ir „Saint-Etienne“ klubai. Juos tenkino žaidėjo sugebėjimai, bet jie nežinojo, kaip padaryti, kad jaunas rusas sėkmingai adaptuotųsi Prancūzijoje. Todėl jie nusprendė nerizikuoti ir A.Paniukovą paskolino. Jie norėjo, kad futbolininkas įgytų patirties. Antroji Prancūzijos lyga yra tarsi vitrina, kurią stebi visi skautai. Jei tu stabilus, gerai žaidi, į tave tikrai atkreips dėmesį. A.Paniukovas gerai pradėjo, tačiau vėliau prasidėjo sunkumai – susirgo, prarado vietą sudėtyje. Kai pasveiko, komanda buvo pergalių kely, todėl treneris sudėties nekeitė. Tiesiog aplinkybės. Vasarą jis persikėlė į Portugalijos „Braga B“ komandą. susitarėme, kad sezoną sužais ten, o vėliau persikels į pagrindinę klubo komandą. Tačiau neseniai ten pasikeitė ir treneriai, ir valdžia, tad mes nusprendėme grąžinti jį į „Atlantą“.

– Sakykite, ar per tą laiką, kurį praleidote Klaipėdoje, turėjote kitų pasiūlymų?

– Ne tik turėjau, bet ir dabar turiu. Dvejus metus iš eilės galėjau išvykti į Lenkijos aukščiausiąją lygą. Šiemet gavau pasiūlymą iš Belgijos. Tačiau kiekvienąkart tie pasiūlymai atsiranda prieš mūsų rungtynes Europos lygoje. Mes būname stovyklose, ruošiamės, todėl negaliu viso to atsisakyti ir šiaip sau išvažiuoti.

Parengta pagal rusų spaudą