„Situacija tokia: dviem balsavus už, penkiems balsavus prieš, vienam susilaikius, nepritarta Teisės departamento išvadai, kad šis projektas galimai prieštarauja Konstitucijai“, – po balsavimo komitete sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Praėjusią savaitę parlamento Teisės departamento paskelbtoje išvadoje nurodyta, kad įstatymo projektas prieštarautų Konstitucijai.

Departamento teigimu, federacijoje įvedus laikinąjį tiesioginį valdymą būtų ribojama teisė į susivienijimus arba asociacijų laisvė ir būtų pažeisti patys teisinės valstybės principai, numatantys, jog įstatymų leidėjai priimdami teisės aktus privalo vadovautis Konstitucija ir įstatymais.

Opozicijos alternatyva – „minimali intervencija“

Prieš Teisės departamento išvadą balsavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai Linas Slušnys, Irena Haase ir Andrius Vyšniauskas, Laisvės partijos ir Regionų frakcijos atstovai Kasparas Adomaitis ir Česlovas Olševskis.

Ją palaikė socialdemokratas Julius Sabatauskas ir Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Tuo metu komiteto pirmininkas konservatorius S. Šedbaras susilaikė.

A.Vyšniauskas, K.Adomaitis ir L.Slušnys nepriklauso Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau jie pavadavo posėdyje nedalyvavusius Gabrielių Landsbergį, Aušrinę Armonaitę ir Dainių Kreivį.

Komentuodama siūlymą dėl laikinojo įstatymo, A. Širinskienė siūlė eiti „labiau proporcingu keliu“.

„Nes jeigu yra informacija, kad ten keturi ar kiek asmenų yra teisti, kas trukdo pasiūlyti reguliavimą, kad asociacijai, kurios valdyboje ar kituose valdymo organuose yra tokie ir tokie asmenys, per tris mėnesius turi pasikeisti tuos asmenis, nes valdymo organuose negali būti teistų asmenų“, – svarstė politikė.

„Šitaip su minimalia intervencija valstybė išspręstų tų asmenų problemą. Nenorint kištis į visas asociacijas, niekas netrukdo pasakyti, kad asociacija, kurios pavadinime yra žodis Lietuva, (...) turi atitikti tokius ir tokius kriterijus – valdymo organuose neturėti teistų asmenų“, – kalbėjo parlamentarė.

„Aš tada suprasčiau, kad yra siekiama skaidrumo ir tam tikrų asmenų, kurie kompromituoja asociaciją ir Lietuvos vardą, išvengimo“, – pridūrė ji.

Vienas iš siūlymo iniciatorių, konservatorius Mykolas Majauskas teigė sutinkantis su išsakytomis pastabomis iš esmės, tačiau pabrėžė, jog „įstatymas apima ne tik reputacinius dalykus, bet ir demokratinius principus, nustatant, kad turi būti visuotiniai, skaidrūs, demokratiniai rinkimai renkant LFF vadovybę“.

„Įstatymo tikslas yra šiek tiek platesnis“, – kalbėjo M. Majauskas.

Lietuvos futbolo federacijos iškuopimas yra visuotinai reikšmingas ir konstituciškai pagrįstas tikslas.

„Iškuopimas“

Po komiteto posėdžio laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ projektas buvo įtrauktas į Seimo antradienio posėdžių darbotvarkę.

„Lietuvos futbolo federacijos iškuopimas yra visuotinai reikšmingas ir konstituciškai pagrįstas tikslas“, – sakė M. Majauskas.

Pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą LFF rugsėjo viduryje registravo per 80 parlamentarų.

Jame numatyta, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti bei patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.

Seimui siūloma nustatyti, kad laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, jog kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių. Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus, šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.

Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.

Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.

Seime įregistravus projektą, LFF darbo grupė pranešė siūlanti taisyti federacijos įstatus. Pasiūlyme numatyti panašūs pokyčiai, kuriuos inicijavo Seimo nariai.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu. Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą, prastesnis rezultatas buvo tik 2017 metais tada šalies vyrų rinktinė buvo – 149.

Premjerė: geriausia būtų, jei problemos LFF išsispręstų be valdžios įsikišimo

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad būtų geriausia, jei problemos Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) būtų išspręstos be valdžios įsikišimo, bet jei to prireiktų, Seime pakaks balsų priimti įstatymui dėl laikino tiesioginio valdymo.

Pati premjerė sakė po pateikimo pritarsianti projektui, jis antradienio posėdžio darbotvarkėje įtrauktas tarp rezervinių klausimų.

„Projektą palaikysiu pateikimo stadijoje tikrai, bet toliau tų judesių gali būti įvairių, kaip žinote, pati federacija pranešė, kad sudarė kažkokią darbo grupę šitiems klausimams spręsti, neblogas ženklas, galbūt ir išspręs. (...) Geriausia būtų, jei visi šie klausimai išsispręstų asociacijoje be valdžios įsikišimo, bet Seime yra politinė valia, jei taip neatsitiks, tuos įstatymus priimti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.