Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vartininko Giedriaus Arlauskio žodžiai spaudos konferencijoje supykdė ir sirgalius, ir žiniasklaidos atstovus. Pasipiktinęs televizijos žurnalistas Tautvydas Vencevičius "Premier" lygos vartininkui G. Arlauskiui siūlo 1000 euro lažybas.

Prieš atrankines Europos futbolo čempionato rungtynes tarp Lietuvos ir Anglijos rinktinių, vykusioje spaudos konferencijoje G.Arlauskis liejo nuoskaudą dėl kritikos, kurios susilaukia pastaraisiais metais vis prasčiau žaidžianti Lietuvos rinktinė.

"Visi puikiai žino, kaip lietuviai myli krepšinį ir kaip nemyli futbolo. Tikriausiai klausiate, nes norite parašyti dar vieną antraštę, kad mes esame nusistatę prieš savo fanus. Savo tikruosius sirgalius mes žinome, jie mus tikrai palaiko. O kodėl kiti žmonės nemyli? Ne pirmi metai spaudoje nėra nė vieno normalaus straipsnio, kuris pagirtų rinktinę, paremtų sunkiu momentu. Aš myliu futbolą, myliu rinktinę. Bet iš kai kurių žmonių, ypač žurnalistų, meilės nejaučiame, jie tik ieško progos ant mūsų pavaryti. Jie daro meškos paslaugą, nes nuteikia savus sirgalius prieš futbolininkus", – nepatenkintas kalbėjo vartininkas, rungtynes Slovėnijoje praleidęs dėl raudonos kortelės.

Spaudos konferencijoje, išgirdęs raginimą žaisti taip pat gražiai, kaip ir kalbėti, kol kas atsarginių suolą šildantis 27 metų „Watford“ klubo vartų sargas G. Arlauskis rėžė: "Kas čia taip pasakė? Išeik ir paspirk kamuolį, pažiūrėsime, ką sugebi!"

Šie Giedriaus žodžiai papiktino ir daugelį futbolo sirgalių, ir žurnalistų.

"Jeigu G. Arlauskis stovės vartuose, pirmą kartą gyvenime sirgsiu prieš Lietuvos rinktinę. Klounas, kuris gavo "tarp ausų" Estijoje, su slovėnais ir šveicarais buvo ne viena situacija: "eiti-neiti", "mano-ne mano", ant "Wembley" vejos pats įsimušė sau, su San Marinu antro kėlinio pačioje pradžioje "pasidarė" raudoną kortelę, kur net tarpklasinėse rungtynėse treneris velnių duotų. Emilijus Zubas daug geriau saugojo vartus Slovėnijoje. Nekalbu, kas būtų, jeigu Žydrūnas Karčemarskas stovėtų vartuose", – savo socialinėje paskyroje piktinosi sporto televizijos žurnalistas, šiemet dešimtmetį mininčio Lietuvos sporto žurnalistų komandos "Press" vartininkas bei žinomo futbolininko Donato Vencevičiaus brolis Tautvydas.    

Nuo 2010 m sezono pradžios, pastebėjo T.Vencevičius, Arlauskis klubuose sužaidė 32 rungtynes (atmetus sezoną "Steaua", tik septynias) ir dar drįsta "auklėti" kitus.

"Po rungtynių Anglijoje, praėjus vos valandai, Arlauskis ateina į prie stadiono esančio viešbučio barą (apsirengęs rinktinės "treningais") išsišiepęs iki ausų ir skaldydamas juokus. Normalus vartininkas, gavęs į savo vartus 4 įvarčius neišeitų iš kambario ir net paprašytų valgyt atnešti į kambarį, nes "neturėtų kur akių dėt", – piktinosi T.Vencevičius.

Netrukus Lietuvos olimpiniame centre Vilniuje (sporto internate) trejus ir Alytaus sporto mokykloje devynerius metus futbolą lankęs Tautvydas savo socialinėje paskyroje metė G. Arlauskiui 1000 eurų iššūkį.

"Siūlau G. Arlauskiui lažybas. Jis muša dešimt 11 metrų baudinių man, po to – aš mušu 10 baudinių jam. Jeigu pralaimiu, skiriu 1000 (tūkstantį) eurų Alytaus sporto mokyklos futbolo vartininkų pirštinėms įsigyti, nes tik Alytuje gimę vartininkai - a.a.

Valdemaras Martinkėnas, Gintaras Staučė, Ž. Karčemarskas tinkamai gynė Lietuvos rinktinės vartus. Be to, į visas kito atrankos ciklo rungtynes išvykose važiuosiu su plakatu: "Arlauskis – Lietuvos futbolo Rubinas". Jeigu laimiu – Arlauskis skiria 1000 (tūkstantį) eurų Vilniaus vaikų onkologiniam skyriui ir per kitą atrankos ciklą prieš kiekvienas rungtynes namuose per apšilimą išbėga su marškinėliais: "Myliu Lietuvos sporto žurnalistus", – teigė T.Vencevičius.