Nors irklentės populiarėja, Lietuvoje jos dar nėra pasiekusios net populiarėjimo pradžios. Taip mano vandens sporto entuziastas Girmantas Neniškis. „Lietuvoje irklentės dar nėra pasiekusios net pradinės populiarėjimo stadijos. [...] Žmonių, turinčių irklentes, daugėja, bet jų dar nėra tiek daug, kad tai būtų masinis užsiėmimas“, – LRT RADIJUI sako G. Neniškis.

Kitas irklenčių entuziastas Ignas Kazlauskas pripažįsta, kad kartais gali išgąsdinti irklenčių kainos, nes jos nėra labai mažos. Jis pabrėžia, kad įsigyti irklentę kainuoja mažiau, nei užsiimti kitomis vandens sporto šakomis, o, saugant ir prižiūrint inventorių, juo galima džiaugtis labai ilgai. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad lietuviams irklentė neturėtų būti svetima, nes ji – tarsi modernus luotas.

Tinka bet kokiame vandens telkinyje

Anot I. Kazlausko, prieš penkerius metus apie irklentes Lietuvoje žinojo tik užkietėję vandens sporto entuziastai – tie, kurie plaukiojo burlentėmis, banglentėmis. Jo teigimu, seniau daugeliui žmonių būtų buvę sunku paaiškinti, kas apskritai yra irklentė. „Irklenčių sportas labai jaunas. Amerikoje pagrindinis lūžis įvyko tik 2007 m. Žinoma, Europa šiose naujovėse atsilieka nuo Amerikos, o Lietuva – nuo Europos“, – tvirtina I Kazlauskas.

Jo aiškinimu, irklentė yra tiesiog moderni luoto interpretacija. Jis primena, kad lietuviai ir dauguma kitų tautų nuo seniausių laikų plaukiojo luotais, taigi tai nėra visiškai svetima. „Tai darė ir Afrikos tautos. Visos civilizacijos, kurios gyveno arba dirbo, medžiojo šalia vandens, naudojosi panašiomis transporto priemonėmis. Irklentė tiesiog yra labai didelė banglentė, ant kurios stovima ir irkluojama kanojos tipo irklu“, – nurodo I. Kazlauskas.

Jam antrina ir G. Neniškis, kurio nuomone, irklentės yra vienas iš labiausiai prieinamų vandens sportų, nes tuo galima užsiimti bet kokiame vandens telkinyje. Be to, valdyti irklentę gali nesunkiai išmokti bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmogus. Pasak G. Neniškio, tai yra pagrindinės priežastys, kodėl šis vandens sportas taip sparčiai populiarėja ir Lietuvoje.

„Galima tuo užsiimti jūroje – gaudyti bangas. Galima plaukti prieš srovę arba pasroviui upėje, galima plaukti ežere. Tai – vienas pagrindinių aspektų, kuo irklentė skiriasi nuo burlenčių, jėgos aitvarų. Realybė yra tokia, kad visame pasaulyje žmonės medžioja vėją ir laukia vėjuotų dienų, tačiau, jų belaukiant, galima veikti kažką kito. Tai – pagrindinis impulsas, dėl kurio pradėjo populiarėti irklentės“, – sako G. Neniškis.

Havajams prilygsta Kuršių nerija

G. Neniškis atkreipia dėmesį, kad, norint plaukioti skirtingais vandens telkiniais, derėtų pasidomėti irklenčių paskirtimis, nes ne visos irklentės pritaikytos plaukioti bet kur. Jis pateikia pavyzdį, kad irklenčių profesionalai pasaulyje gaudo net ir 10 metrų aukščio bangas, tačiau tam reikalingos specialios irklentės.

„Pas mus Lietuvoje tokių bangų nėra, bet tikrai yra entuziastų, kurie važiuoja prie jūros kiekvieną dieną, kai tik pamato gerą bangų prognozę. Lygiai taip pat savo malonumui galima plaukioti ežeruose, pavyzdžiui, Trakuose, netoli Vilniaus, Kauno mariose, upėse“, – siūlo G. Neniškis.

I. Kazlauskas tikina, kad Havajuose labai populiarus plaukimas pavėjui, o Lietuvoje tam puikiai tinka Kuršių marios, tačiau perspėja, kad, norint tam pasiryžti, reikia turėti patirties, išmokti „skaityti“ vandenį, teisingai suplanuoti dideles distancijas, įvertinti savo galimybes.

„Ištvermės sportas dar nelabai išsivystęs Lietuvoje. Tuo galima užsiimti bet kokiame vandens telkinyje: atviroje jūroje, ežere, upėje. Tai – sporto rūšis, kur sportininkai irkluoja ilgas distancijas“, – priduria G. Neniškis.

Galima sutalpinti į kuprinę

Anot G. Neniškio, didžiausią perversmą irklenčių sporto padarė atsiradusios pripučiamos irklentės. Pašnekovo teigimu, anksčiau šia sporto šaka daugiausia domėjosi tie, kurie jau turėjo galimybę persivežti irklentes. Tačiau, turėdamas pripučiamą irklentę, žmogus ją gali tiesiog įsidėti į kuprinę ir keliauti į pasirinktą vietą.

„Kai atsirado galimybė turėti kompaktišką, pripučiamą lentą, kurią tu gali susipakuoti, įsidėti į kuprinę ir su ja skristi, važiuoti traukiniu, šis sportas labai sparčiai pradėjo populiarėti visame pasaulyje“, – tikina G. Neniškis.

Pasak I. Kazlausko, irklentės nėra itin pigios, tačiau, lyginant su kitomis vandens sporto šakomis, pavyzdžiui, jėgos aitvarais, jos gana nebrangios ir ilgaamžiškesnės, nes aitvarai plyšta, juos reikia dažniau keisti.

„Nusipirkus irklentę, prižiūrint, tausojant, ja galima labai ilgai džiaugtis. Be to, patys naujausi irklenčių modeliai labai dažnai turi ir lizdus burėms, todėl, nusipirkę pripučiamą irklentę, galite įsistatyti burę ir turėti puikią rekreacinę burlentę. Tai taip pat atpigina vandens pramogas“, – įsitikinęs I. Kazlauskas.

Tinka ne tik plaukioti

I. Kazlauskas atkreipia dėmesį, kad irklentės gali būti panaudojamos ne tik plaukioti. Ant jų vandenyje vyksta ir jogos užsiėmimai, mankštos. Šio sporto entuziasto aiškinimu, irklenčių joga daug naudingesnė, nes įsitempia giliųjų raumenų grupės.

„Dažniausiai bent jau paprastesni jogos pratimai ant irklentės atliekami neatsistojus. Daryti pratimus ant irklentės yra sudėtingiau, nei tiesiog daryti pratimus, bet išmokti atsistoti ant irklentės labai paprasta – kojos dreba tik 15 minučių“, – tikina I. Kazlauskas.

G. Neniškio nuomone, Lietuvoje irklentės dar nėra pradėjusios populiarėti, nes tik šiais metais Lietuvoje pradėjo veikti keli nuomos punktai. „Lietuvoje irklentės dar nėra pasiekusios net pradinės populiarėjimo stadijos. [...] Žmonių, turinčių irklentes, daugėja, bet jų dar nėra tiek daug, kad tai būtų masinis užsiėmimas“, – teigia G. Neniškis.