Biurokratinės kliūtys

Kauno regbio komanda spontaniškai susibūrė tolimais 1975 m. kaip paprastas jaunimo sporto kolektyvas. Dabar „Ąžuolo“ klubas – vienas stipriausių Lietuvoje, nuolat besikaunantis dėl medalių Baltijos „Top“ lygoje.

„Ąžuolo“ įkūrėjas ir Lietuvos regbio federacijos (LRF) garbės prezidentas Vytautas Vasilenko prisimena, kad, siekiant pradėti, atrodytų, tokią teigiamą veiklą, jam teko gerokai pakovoti su sovietiniais biurokratais.

„Klubo įkūrimas sutapo su vaikų ir jaunimo įsitraukimu į regbio sportą Lietuvoje. Iki tol  iš aukščiau buvo aiškinama, kad regbį galima žaisti tik sulaukus 18 metų. Nesuradus jokio tai pagrindžiančio dokumento, pasiūliau Lietuvos klubams burti jaunių komandas. Galiausiai pats įdėjau skelbimą, kviesdamas jaunimą žaisti regbį, ir paprašiau tuometės Kauno „Politechnikos“ komandos, kad skirtų jiems trenerį. Į pirmąją treniruotę susirinko 23 jaunuoliai“, – prisiminė V. Vasilenko.

Taip sutapo, kad paskirtas naujasis jaunimo treneris greit rado kitą darbą, todėl V. Vasilenko, net ir aukodamas savo pagrindinį darbą, kitos treniruotės metu pats apsivilko sportinį kostiumą ir ėmė mokyti jaunuosius regbininkus. Taip tuomečiame „Politechnikos“ stadione atsirado naujos komandos užuomazgos, o galiausiai jaunimas tapo „Ąžuolo“ klubo dalimi.

Žaidžiantysis: klubo prezidentas V. Monginas ir pats nevengia stoti į kovos sūkurį. / A. Kryževičiaus nuotr.

Titulų kalvė

Jau 1976 m. komanda laimėjo Lietuvos jaunių čempionato sidabrą, pradėjo žaisti su užsienio ekipomis, o būrys žaidėjų pateko į SSRS jaunių rinktinę, su kuria sėkmingai dalyvaudavo Europos čempionatuose.

1981 ir 1982 m. komanda tapo Lietuvos jaunių čempione. Nuo 1988 m. Lietuvoje rengiamas jaunių turnyras „Ąžuolo“ taurei laimėti, kuris kiekvienais metais vyksta iki šiol.

1989 m. iš sutvirtėjusių buvusių jaunių suformuota suaugusiųjų komanda „Ąžuolas“. Ji 1993 m. tapo Lietuvos regbio čempionato sidabro medalininke. 1997–2000 m. „Ąžuolas“ pelnė net keturis Lietuvos lygos čempionų titulus.

2006 m. Kauno kolektyvas iškovojo Lietuvos regbio-7 čempiono titulą. Šį laimėjimą kauniečiai pakartojo 2024 m. 2017, 2020 ir 2021 m. „Ąžuolas“ tapo Baltijos lygos vicečempionu.

Esu matęs ne vieną pavyzdį, kai jaunuolis, nebegalėjęs siekti aukštumų savo sporto šakoje, vėliau tapdavo regbio žvaigžde.

Lipdo piramidę

Dabar „Ąžuolo“ klubui vadovauja naujasis prezidentas, buvęs ilgametis ekipos žaidėjas Valdas Monginas.

„Su „Ąžuolu“ esu nuo pat vaikystės, todėl turiu ir kuo pasidžiaugti, ir kuo pasiguosti. Prieš gerą dešimtmetį neturėjome klubo piramidės – nuo vaikų iki vyrų komandų. Dabar šiokią tokią sistemą jau turime, nors, žinoma, norisi sukaupti didesnį resursą ir žaidėjų pasirinkimą. Kol kas tenka pasitelkti ir legionierius, bet su jais taip pat nėra lengva“, – pasakojo V. Monginas.

Anot pašnekovo, klubas turi ambicingų augimo planų. Tam būtina stiprinti administraciją, nes kol kas jos funkcijas savanoriškais pagrindais atlieka entuziastai, norintys išlaikyti regbį Kaune.

Tolimesni planai – visos komandos profesionalumo auginimas. „Ąžuolo“ prezidentas neslepia, kad norisi stiprinti bendradarbiavimą su Kauno savivaldybe, sporto mokyklomis, o ateityje – mokėti žaidėjams atlyginimus ir tapti bent pusiau profesionaliu klubu.

Vytautas Vasilenko / LRF nuotr.

Jaučia miesto dėmesį

V. Monginas sutinka, kad Kaune, kur dominuoja tokios populiarios sporto šakos kaip krepšinis ir futbolas, nėra lengva atkreipti į save dėmesį. Visgi „Ąžuolas“ prieš keletą metų sugebėjo nutraukti Šiaulių viešpatavimą Lietuvos regbyje ir dabar kasmet kovoja dėl aukščiausių vietų Baltijos „Top“ lygoje.

Šis pasiektas aukštas lygis leidžia tikėtis ilgalaikių bendradarbiavimo galimybių tiek su miestu, tiek su rėmėjais.

„Turime nuosekliai dirbti, kalbėtis ir kiekvienais metais atkreipti į save vis didesnį dėmesį, nors trumpas regbio sezonas Lietuvoje neleidžia sukurti labai patrauklaus produkto“, – svarstė V. Monginas.

„Ąžuolo“ komandos treniruojasi prieš keletą metų atnaujintame sporto mokyklos „Gaja“ regbio stadione Partizanų gatvėje. V. Monginas džiaugiasi, kad regbininkai laikinojoje sostinėje šiuo metu turi gana padorias sąlygas, tinkančias tiek vyrams žaisti, tiek jaunimui ugdyti.

„Lyginant su kai kuriomis kitomis sporto šakomis, sąlygas turime tikrai neblogas. Tik tiek, kad čia niekada negali būti užtikrintas, kad nebus valdžios kabinetuose priimtas koks nors sprendimas ir tų sąlygų nebeliks. To neužtikrintumo yra, o ir infrastruktūra aplink stadioną galėtų būti pagerinta. Bet bent kol kas, nors ir lėtai, judama tinkama linkme“, – pabrėžė V. Monginas.

Ieško talentų

Paklaustas, kokią „Ąžuolo“ viziją regi po dešimties metų, V. Monginas susimąstė.

„Tikiu, kad per artimiausią dešimtmetį savo trofėjų lentynose „Ąžuolas“ pagaliau turės „Top“ lygos taurę ir įsitvirtins ne ketvertuke, o finale. Natūraliai turėtų augti ir žiūrovų skaičius. Europoje šiuo metu nėra atitinkamo lygio turnyrų, bet jei tokie atsiras, žinoma, norėtume išbandyti jėgas. Augantis perspektyvus jaunimas teikia vilčių, svarbiausia jį išlaikyti“, – dėstė klubo prezidentas.

Savąjį palinkėjimą kauniečiams turi ir V. Vasilenko.

„Linkiu, kad „Ąžuolui“ pavyktų suburti jaunių komandą ir išlaikyti jaunimą regbyje. Taip pat siūlyčiau paieškoti talentų kitose sporto šakose, nes pats esu matęs ne vieną pavyzdį, kai jaunuolis, nebegalėjęs siekti aukštumų savo sporto šakoje, vėliau tapdavo regbio žvaigžde. Visi šie aspektai padėtų ne tik Kauno regbiui, bet ir visai Lietuvos rinktinei“, – sakė V. Vasilenko.