Bokso ringe kaunasi ir už žuvusius draugus

Šiomis dienomis kopdami į Kauno sporto halės ringą Ukrainos boksininkai atrodo kitaip nei jų kolegos iš kitų šalių. Keli įprastiniai trenerio patarimai, trumpa teisėjo instrukcija, bet… Kad ir kiek žiūrėtum, kažkuo jie vis tiek skiriasi nuo kitų kovotojų. Kol škotas ar armėnas šypsosi ir drąsina save šūkiais, ukrainiečiai elgiasi kitaip.

Vienas persižegnoja, kitas pakelia akis į dangų. Tarsi jaustų savo ypatingą misiją – kautis ne tik už save, bet ir už tuos, kurie liko apkasuose, ir už tuos, kurie dar prieš kelias savaites kartu liejo prakaitą sporto salėje, bet kurių jie daugiau niekada nebeišvys šiame pasaulyje.

Gausią tautiečių delegaciją atvežęs K. Ševčenka įsitikinęs – Ukrainos pergalės kare su Rusija diena išauš. Sportininkai turi vykdyti savo kovą tiek arenose, tiek ir tarptautinės sporto valdžios koridoriuose. Tačiau pokalbį su Ukrainos bokso federacijos (UBF) prezidentu pradėjome nuo malonių temų.

Noriu padėkoti A. Šociko turnyro organizatoriams, kad Kaune nedalyvauja Rusijos ir Baltarusijos atstovai.

„Lietuvoje pirmą kartą lankiausi būdamas šešiolikos metų, bet ne kaip sportininkas, o pas draugus Mažeikiuose. Dabar viskas gerokai pasikeitę, išgražėję. Važinėjausi po Kauną – nuostabus miestas. Labiausiai širdį glosto mieste plevėsuojančios Ukrainos vėliavos“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Puikų įspūdį UBF vadovui paliko ir varžybų vieta.

„Vos įžengęs į Sporto halę buvau sužavėtas. Viskas modernu, pritaikyta sportininkams ir žiūrovams. Sumontuoti du ringai. Tarsi dalyvautume pasaulinio lygio varžybose. Beje, žinau, kad čia seniais laikais žaidė Kauno „Žalgiris“, atsimenu Arvydą Sabonį, Valdemarą Chomičių ir kitas jūsų krepšinio žvaigždes“, – pasakojo K. Ševčenka.

Įvertino: pasak UBF vadovo K. Ševčenkos, tarptautinis A. Šociko turnyras suorganizuotas aukščiausiu lygiu./ fbu.in.ua nuotr.

Jo žodžiais, A. Šociko turnyras Kaune ukrainiečiams yra itin svarbus, nes čia vyksta rinktinės kandidatų atranka, o drauge ir jėgų pasitikrinimas prieš Europos žaidynes. Jose bus kovojama dėl kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes.

– Ar į A. Šociko turnyrą atsivežėte pajėgiausių Ukrainos boksininkų, neskaitant jūsų profesionalų elito? – paklausėme UBF prezidento.

– Iš esmės taip. Mūsų bendras komandinis lygis yra aukštas jau ne vieni metai. Kaune mūsų ekipos pagrindinis lyderis – Aleksandras Chyžniakas, olimpinių žaidynių vicečempionas. Taip pat – 2021 m. pasaulio čempionato Belgrade jauniausias nugalėtojas Jurijus Zacharejevas. Jis laimėjo suaugusiųjų planetos pirmenybes būdamas vos devyniolikos metų. Į juos lygiuojasi būrys jaunųjų talentų.

– Tikriausiai pasirengimas šių metų startams yra itin sudėtingas. Kaip sugebate ruošti sportininkus, kai šalia griaudėja sprogimai, griaunama visa šalies sporto infrastruktūra, trūksta lėšų, nes visi ištekliai skirti šaliai ginti?

– Geras klausimas... Kažkaip sukamės iš padėties. Boksininkai neišlepinti, jie pripratę prie atšiaurių sąlygų. Valstybė, nors ir sumažino finansavimą, bet šiek tiek lėšų mūsų sporto šakai skiria. Be to, atsiranda privačių rėmėjų, kurie atiduoda kone paskutinius pinigus, kad užtikrintų bent kažkokį mūsų boksininkų rengimo procesą. Esame jiems labai dėkingi, kaip ir mus palaikantiems Lietuvoje ir visoje Europoje.

– Ukrainos boksininkai jau ne vienus metus dominuoja ir profesionalų ringe. Anksčiau pergales skynė broliai Klyčko, dabar – Oleksandras Usykas. Kur jūsų bokso mokyklos sėkmės paslaptis?

– Susideda daug faktorių: juodas darbas treniruotėse, pasitikėjimas savo jėgomis, bet svarbiausia – mūsų charakteris. Mes – kovotojai, nepasiduodantys net sunkiausiais momentais. Tai praverčia ne tik ringe, bet ir gyvenime. Mūsų bokso mokykla garsėja ir puikiais treneriais, giliomis tradicijomis. Beje, mūsų ryškiausios žvaigždės – broliai Klyčko, O. Usykas, kiti tituluoti sportininkai – dabar labai padeda ir mūsų kariuomenei: tiek finansiškai, tiek moraliai.

– Fronte žuvo ar buvo sužeistas ne vienas Ukrainos sportininkas. Ar tarp jų buvo ir boksininkų?

– Deja, bet taip. Ir sportininkų, ir trenerių. Praeitą savaitę kare žuvo Maksimas Galiničevas. Jis buvo Europos jaunių čempionas, jaunimo olimpinių žaidynių prizininkas (22-ejų metų vaikinas pernai net atsisakė galimybės dalyvauti Europos bokso čempionate ir iškeliavo į frontą – aut. past.). Aš nesu visažinis, bet manau, kad Dievas į dangų pirmiausia pašaukia geriausius. Maksimas buvo vienas tokių...

– Šiomis dienomis Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) rekomendavo leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip neutraliems atletams, nedemonstruojantiems savo šalies simbolių. Kaip vertinate šiuos išvedžiojimus?

– Pirmiausia, noriu padėkoti A. Šociko turnyro organizatoriams, kad čia nedalyvauja Rusijos ir Baltarusijos atstovai. Mums tai be galo svarbu. Negaliu įsivaizduoti, kad po žudynių, kurias rusai vykdo Ukrainos teritorijoje, mes galėtume ringe spausti ranką agresorių atletams. Mes jaučiame kolegų iš Lietuvos palaikymą kiekviename žingsnyje. Esame dėkingi lietuviams, kad jie, aukodami savo gerovę, lieka principingi ir boikotuoja didžiausius bokso čempionatus, kuriuose kažkodėl leidžiama pasirodyti Rusijos atstovams. Dėl TOK pozicijos galiu tik spėlioti, kad jos prezidentas Thomasas Bachas yra kažkaip priklausomas nuo Vladimiro Putino ir jo finansinių resursų. Todėl TOK taip atkakliai stumia rusams palankią politinę liniją. Akivaizdu, kad jei šis T. Bacho siūlymas taps realybe, Ukrainos sportininkai tikriausiai nevyks į jokias varžybas, kur koją įkels agresorių atstovai.