78:69 – šie skaičiai nuo šiol bronzinėmis raidėmis bus įrašyti į Lietuvos krepšinio metraštį. Prie trijų olimpiadų bronzos medalių Lietuvos krepšininkai pridėjo ir šio metalo apdovanojimą.

Įveikę jau buvusią Europos čempionę Graikiją lietuviai prie bronzos medalių pridėjo ir ne ką prastesnį papildomą prizą – kelialapį į Pekino olimpines žaidynes.

Rinktinės kapitonas Ramūnas Šiškauskas iš TV3 komentatoriaus Roberto Petrausko iškart po sirenos gavo trispalvę. Kapitono garbės ratas Madrido „Palacio de Deportes“ dar kartą parodė – nors ir maža šalis, krepšinyje Lietuva yra gigantė.

Džiaugsmingi įspūdžiai

„Tada laimėjome auksą, tad nėra ką lyginti, – paklaustas apie 2003 ir šių metų pergalių panašumus, sakė R.Šiškauskas. – Bet esame labai laimingi. Buvo keltas tikslas iškovoti kelialapį į Pekiną, todėl džiugu, kad jį įgyvendinome“.

Mažojo finalo lietuvių puolimo lyderio Kšyštofo Lavrinovičiaus akys taip pat spindėjo: „Daug smagiau laimėti mažąjį finalą, nei pralaimėti didžiajame. Jausmas nepakartojamas.“

„Esu labai laimingas ir didžiuojuosi savo komanda. Jie sugebėjo atsitiesti po tokio stipraus nokdauno pusfinalyje. Nors kai kurie žaidėjai nemiegojo iki paryčių, šiandien puikiai gynėmės ir žaidėme komandinį žaidimą. Parodėme tai, kuo visada garsėjo Lietuvos krepšinis“, – šypsojosi medaliu už rinktinės vairo debiutavęs Ramūnas Butautas.

Lietuviai Europos čempionato bronzą iškovojo pirmą sykį. 1937, 1939 ir 2003 m. Lietuva buvo Europos krepšinio karalienė, o 1995-aisiais buvo iškovojusi sidabro medalį.

Vakar šventė jau vyko Madrido įrengtame „Švyturio“ bare, o netrukus bronzinė rinktinė grįš į Lietuvą. Iškilmingos Lietuvos rinktinės sutiktuvės rengiamos šiąnakt vidurnaktį Vilniuje, prie Baltojo tilto.

Nervų proveržiai

Mažasis finalas prasidėjo ilgai lauktu brolių Lavrinovičių benefisu. Ketvirtfinalyje ir pusfinalyje blankiai rungtyniavę dvyniai pelnė pirmuosius devynis rinktinės taškus (Kšyštofas – 7, Darjušas – 2), o lietuviai išsiveržė į priekį 9:4.

Netrukus persvara padidėjo ir iki aštuonių taškų (14:6), bet Europos čempionų karūnos netekę graikai nebuvo linkę paleisti į priekį lietuvių traukinio. Tikra staigmena Ramūnui Butautui tapo būsimasis Ramūno Šiškausko komandos draugas Maskvos CSKA Nikos Zisis, vien per kėlinį įmetęs 9 taškus.

O padėtis tik prastėjo. Antro ketvirčio pradžioje po kelių tritaškių ir prasiveržimų jau trimis taškais pirmavo graikai – 29:26.

Įtampa augo ir toliau. Teisėjai nusprendė imtis drastiškų veiksmų ir komandas apramino trimis nesportinėmis ir technine pražanga (mūsų laimei, trys teko graikams). Lietuviai tuo puikiai pasinaudojo, o 18 min. po Lino Kleizos tritaškio įgijo rekordinę persvarą – 39:30. Iki pertraukos graikams ją pavyko sumažinti tik 2 taškais.

Geros nuojautos

Iš drabužinės Lietuvos rinktinė grįžo dar labiau susikaupusi ir susitelkusi. Lietuviai lėtai, bet metodiškai didino pranašumą.

Ypač gerai dirbo du 1985 metais gimę vaikinai. Linas Kleiza įsūdė du tritaškius ir dvitaškį, o gaivių vėjų į rinktinės gynybą įnešęs Jonas Mačiulis taip pat pridėjo tolimą bombą – 59:48. Nors graikai tuoj pat atsakė dviem tritaškiais, status quo atstatė K.Lavrinovičiaus dvitaškis su bauda.

Už kantrybę atlyginama. Tuo įsitikino Lietuvos rinktinė. Lemiamo ketvirčio pradžioje nuo vienos graikų atakos gynęsi kiek daugiau nei minutę (!), lietuviai kaip atlygį gavo Simo Jasaičio ir Ramūno Šiškausko tritaškius – 70:58. Beje, „Palacio de Deportes“ arenos švieslentė šių skaičių nerodė – technikos gedimai buvo šio čempionato tradicija.

Kai dar vieną tolimą bombą graikų krepšyje „susprogdino“ R.Šiškauskas, jau labai stipriai pakvipo bronza. Ir nors graikai nuolat garsėja įspūdingu žaidimu rungtynių pabaigomis, ir jų „stebuklų“ atsargos pagaliau išseko.

Š.Jasikevičius švystelėjo tritaškį ir netrukus jau braukė ašarą, o Lietuvos rinktinė šoko pergalės tryptinį. Bronza – mūsų!