Burlentininkai rengia žygį per Baltiją

Lietuvos burlentininkų asociacija ketina iki Švedijos plaukti be poilsio, be maisto ir be sustojimo

Lietuvos burlentininkų asociacija (LBA) rengia unikalų projektą “Burlentėmis per Baltijos jūrą”. Pirmą kartą rugpjūčio mėnesį rengiamas maratonas startuos Klaipėdoje, o finišuos Švedijos saloje Gotlande.

Pasak šio projekto rengėjo ir LBA pirmininko Manto Railos, maratono dalyviai įveiks didžiausią iki šiol Centrinės ir Rytų Europos bei Skandinavijos šalyse atstumą burlentėmis be poilsio, be maisto, be sustojimo. Burlentininkams teks įveikti maždaug 300 km. Distancijoje jie gali užtrukti 7-10 valandų.

“Toks atstumas yra rimtas iššūkis ir pajėgiausiems Lietuvos burlenčių sporto meistrams, todėl pasirengimas maratonui vyks viso sezono metu specialiose ir tradicinėse rungtyse, kurių metu bus atrinkti penki, galbūt septyni, pajėgiausi sportininkai. Plaukiant tiesiai iki Gotlando būtų apie 200 km, tačiau burlentėms šis atstumas pailgės maždaug 100 km, - sakė M.Raila.

Jo teigimu, mintis surengti maratoną per Baltijos jūrą kilo svarstant, kaip geriau pasauliui pristatyti Lietuvos burlentininkus.

Burlentininkams, kurie įveiks atranką ir įgis teisę startuoti maratone, teks labai rimtai rengtis fiziškai, nes burlentė iš visų buriavimo priemonių yra ekstremaliausia. Taip pat didelį vaidmenį, siekiant sėkmės, atliks ir tinkamas inventoriaus parinkimas.

Šį savaitgalį Šventojoje vyks pirmasis atrankos etapas. Burlentininkai iš Šventosios plauks iki Nidos ir atgal.

“Jie naudos navigacinius prietaisus, turės pataikyti į specialius taškus, nes plaukiant jūra labai svarbu yra tikslumas ir greitis. Pavojingiausia varžybų vieta sportininkams bus ties Klaipėdos uosto vartais”, - pasakojo M.Raila.

Jo teigimu, maratonas per Baltiją turėtų didelę reikšmę populiarinant burlentininkų ekstremalų ir sportišką gyvenimo būdą. Be to, šis maratonas būtų registruojamas kaip Lietuvos rekordas ir Baltijos šalių plaukimo burlentėmis distancijos rekordas.

“Svarbiausia, pasiekę finišą pagerbtume Lietuvos išsilaisvinimo simbolį - Gotlando salą, kur 1989 metais Lietuvos signatarai pasirašė pirmąjį tarptautinį dokumentą, išreiškusį Lietuvos siekį atgauti nepriklausomybę”, - teigė M.Raila.