Palaiminus Ministrų kabinetui, pertvarkai dar turės pritarti Seimas.

„Tokiu būdu siekiama suaktyvinti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, įsitraukimą į valstybės sporto politikos įgyvendinimą bei užtikrinti kolegialų sprendimų priėmimą, taip užtikrinant įtrauktį ir sprendimų priėmimo skaidrumą“, – teigė pakeitimus inicijavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Pasak ministerijos, pagrindiniai siūlomų pokyčių tikslai – užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą ir sustiprinti sporto bendruomenės įsitraukimą į sporto valdymą.

„Siekiame daugiau skaidrumo, todėl vieno vadovo sprendimų peržiūrą siūlome vykdyti visų sporte veikiančių sektorių atstovams: pradedant sportininkų, fizinio aktyvumo veiklos, asmenų su negalia sporto, savivaldybių, olimpinių ir neolimpinių sporto šakų ir baigiant sporto mokslo atstovais. Šiuo projektu neketiname keisti nei sportininkų veiklos sąlygų, nei sporto šakų federacijų finansavimo tvarkos, nei juo labiau sportui skiriamų lėšų dydžio“, – pranešime cituojama ministrė Raminta Popovienė.

Įstatymo projekte siūloma pereiti prie kolegialaus sprendimų, susijusių su valstybės sporto politikos įgyvendinimu, priėmimo modelio ir Nacionalinę sporto agentūrą apjungti su Nacionaline sporto taryba.

Seimui priėmus įstatymo projektą, Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga su taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai.

Numatyta, kad Nacionalinė sporto taryba administruotų ir finansuotų sporto ir nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus.

Taip pat – pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skatintų sportininkus ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerius už pasiektus sporto laimėjimus, organizuotų fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus, administruotų ir finansuotų pasaulio lietuvių sporto žaidynes, atliktų administruojamų programų ir projektų stebėseną, teiktų pasiūlymus valstybės sporto politikos klausimais ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms.

Pasak ŠMSM, atsižvelgiant į sporto bendruomenės siūlymus, patikslintas Tarybos narių rinkėjų santykis, atsakomybės ir procedūros.

Projekte siūloma, kad Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudarytų dvylika narių.

24 kandidatus į šiuos narius atrinktų rinkėjai, kuriuos deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija – visos organizacijos deleguotų po vieną rinkėją.

Dar vieną rinkėją deleguotų aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypties studijas.

Iš šių kandidatų švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgęs į iš sporto bendruomenės narių sudarytos patariamosios institucijos pasiūlymus, atrinktų dvylika asmenų.

Nacionalinės sporto tarybos narius ketveriems metams tvirtintų Vyriausybė, Ministrų kabinetas taip pat skirtų ir tarybos pirmininką.

„Siūlomas modelis suteikia visoms šalies organizacijoms, besirūpinančioms neįgaliųjų sportu, fiziniu visuomenės aktyvumu, sporto mokslu bei aukšto meistriškumo sportininkų rengimu, vienodas sąlygas veikti ir pretenduoti bei gauti valstybės finansavimą“, – teigė ministerija.

Kaip rašė BNS, rengiant sporto valdymo sistemą antikorupcinių rizikų buvo įžvelgusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), į tarnybą dėl reformos kreipėsi keliasdešimt Seimo narių.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė BNS yra sakiusi, kad pertvarkius sporto valdymo sistemą, finansavimas nebus mažinamas, taip pat nebus ir didelių pokyčių, o Nacionalinės sporto agentūros darbuotojams bus pasiūlytos alternatyvios darbo vietos.