Daugiau nei tūkstantis vaikų iš penkių valstybių sostinėje rungtyniaus dėl legendinio futbolo trenerio Benjamino Zelkevičiaus vardo taurių.

Kitą savaitę Vilniaus "Sportimos" manieže karaliaus jaunystė. 60 komandų ir maždaug 1200 mažųjų futbolininkų – tiek dalyvių laukiama pirmą kartą sostinės futbolo mokyklos "Ateitis" rengiamame tarptautiniame vaikų turnyre.

Organizatorių teigimu, pagal iš užsienio atvyksiančių komandų skaičių kovo 22–30 d. vyksiančios varžybos bus vienos masiškiausių šalies istorijoje. Be lietuvių, turnyre taip pat dalyvaus svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Dėl Benjamino Zelkevičiaus vardo taurių rungtyniaus 9–12 metų vaikai.

"Per tiek nepriklausomybės metų mažai kas padaryta, kad Lietuvos futbolas pakiltų į aukštumas. Mūsų futbolo lygis yra labai žemas, Europoje esame žemesnio lygio nei vidutiniokai. Vaikų ir jaunimo futbolas turėtų būti strateginis prioritetas", – sakė B.Zelkevičius, kurio garbei pavadintas turnyras vyks pirmą kartą.

Vienas garsiausių visų laikų Lietuvos trenerių, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į istorines pergales vedęs Vilniaus "Žalgirio" ekipą, dabar treniruoja septynmečių grupę "Ateities" mokykloje.

"Su profesionalais būdavo lengviau dirbti nei su šitais vaikais", – šyptelėjo 66-erių futbolo specialistas, treneriu dirbantis jau 33 metus.

Praėjusių metų pavasarį palikęs Rusijos pirmojo diviziono Vladivostoko "Luč-Energija" klubą, rudenį B.Zelkevičius pradėjo savo patirtį perteikti vaikams.

– Nejaugi garsiąją "Žalgirio" laikų kompaniją su Valdu Ivanausku, Igoriu Pankratjevu ir kitais laisvalaikį linksmai leidusiais futbolininkais būdavo lengviau suvaldyti nei septynmečius pyplius? – dienraštis paklausė B.Zelkevičiaus.

– Tais laikais turėdavau savų priemonių: ką pasakydavau, žaidėjai privalėdavo vykdyti. Kai futbolininkai pakildavo į tam tikrą lygį, jiems patiems būdavo nemalonu kažko nepadaryti, nerealizuoti trenerio nurodymų. Su vaikais – kitaip. Sustatai juos aplink save ir aiškini, kokį pratimą reikės atlikti, o jie vienas su kitu kalbasi, dalinasi įspūdžiais iš mokyklos. Tėvai sako, kad ir su vienu septynmečiu namie sunku susitvarkyti, o į treniruotę jų ateina dvidešimt. Galbūt klasėje jie ir gali ramiai klausyti mokytojo, bet duokite vaikams po kamuolį ir tada niekas jų nebesuvaldys. Kitaip yra su tais, kurie įsiklauso į trenerio žodžius. Vieno berniuko tėvai dirba Anglijoje, kur jis jau lankė futbolo mokyklą. Tas vaikas moka išgirsti patarimus ir todėl nežmoniškai greitai daro pažangą. Svarbiausia vaikų trenerio užduotis – išmokyti auklėtinius klausyti.

– B.Zelkevičiaus vardu pavadintas turnyras jums – ypatingas?

– Paprastai turnyrui įžymaus futbolo atstovo vardą suteikia tada, kai jo paties jau nebėra šiame pasaulyje. Bet aš sutikau ir nemanau, kad tas pavadinimas sugadins reikalus. Tokio turnyro Lietuvoje turbūt dar nebuvo. Tai, kad suvažiuos šitiek komandų, reiškia aplinkinių pagarbą mūsų šaliai, mūsų futbolo istorijai. Galėtų tas turnyras būti ir ne toks grandiozinis, bet viskas daroma tik futbolo, vaikų ir šalies ateities labui. Vaikai į aikštę ateina mokytis gyventi – niekas jų čia nelepina, jie turi išsikovoti sau vietą komandoje, autoritetą. Tai – geriausias gyvenimo poligonas.

– Į varžybas atvyks daug komandų iš aplinkinių valstybių. Tikitės sutikti senų pažįstamų?

– Jau žinau, kad atvažiuos mano buvęs auklėtinis iš Kaliningrado "Baltikos" komandos. Žinoma, bus daug pažįstamų trenerių. Atrodė, kad Sovietų Sąjunga buvo tokia didžiulė, bet vis tiek visi, kurie sukosi futbolo pasaulyje, vieni kitus pažinodavo. Futbolas tuo ir pasižymi, kad vienija žmones.