Susitikimai

Čempioną pergalėms įkvepia tėtis

18-mečiui Mariui Rudnickui sportas gyvenime užima svarbią vietą. „Man sportas – tai hobis, laisvalaikis bei gyvenimo būdas“, – teigė daugkartinis Lietuvos jaunių ir jaunimo sambo čempionas, 2003 metų Europos jaunimo sambo čempionato prizininkas Marius Rudnickas.

Marius yra iškovojęs daug titulų. Sportininko namuose lentynos pilnos įvairių medalių, taurių ir diplomų. Klaipėdietis yra dalyvavęs daugybėje varžybų, aplankęs beveik visas Europos šalis. Vaikinas gerai žinomas sporto mėgėjams bei treneriams. Jo pavardė nuolat mirga laikraščių antraštėse.

„Tai labai perspektyvus sportininkas. Jo pavardę dar daug kartų išgirsite ateityje“, – apie auklėtinį kalbėjo treneris Dmitrijus Čelpanovas.

Susidomėjo atsitiktinai

Sportininkas sambo užsiima nuo pirmosios klasės, šiai sporto šakai paaukojo 11 metų. Tad sunkios bei varginančios treniruotės jam tapo kasdienybė.

Marius teigė, jog sambo susidomėjo tiesiog atsitiktinai. Sportuoti pasiūlė kiemo draugai. „Kažkas iš kiemo draugų sugalvojo treniruotis, ir mes atsitiktinai nuėjome į sambo imtynių treniruotes. Tiesą pasakius, net nežinojom, kur einam. Tiesiog norėjom kuo nors užsiimti“, - su šypsena veide prisiminė čempionas.

Draugai, pajutę sunkių bei varginančių treniruočių krūvį, nustojo sportuoti. Tačiau Marius buvo kantrus. Be to, jam ši sporto šaka patiko iškart - treniravosi toliau. Čempionas teigė pajutęs, jog šis sportas skirtas jam. „Žinoma, kai pradėjau sportuoti, aš negalvojau apie varžybas bei titulus. Tiesiog man šis sportas buvo prie širdies“, - rimtu veidu dėstė sportininkas.

Pirmosios varžybos

Marius kasdien treniravosi vis intensyviau ir su didesniu užsidegimu. Net šešis kartus per savaitę po dvi valandas liedavo prakaitą sporto salėje. Ir po ketverių metų intensyvių treniruočių treneris sportininkui pasiūlė dalyvauti varžybose. „Tiesiog treneris atrinko geriausius, sportiškiausius vaikus ir pasakė, kad jie dalyvaus varžybose“, – puikiai pamena šią akimirką M.Rudnickas.

Marius teigė, jog dalyvauti varžybose jam buvo didžiulė garbė: „Džiaugiausi, kad galėsiu išbandyti savo jėgas ir parodyti savo darbo rezultatus“.

Tačiau vaikinas neslėpė, jog jaudulys jo taip pat neaplenkė. „Truputį virpėjo širdis. Juk tai buvo pirmosios mano varžybos“, – prisiminė pirmuosius savo žingsnius čempionas.

Be to, sportininkas sakė, kad ir dabar prieš kiekvienas varžybas jaučia jaudulį. „Tai vadinamasis startinis jaudulys. Kiekvienam sportininkui tas jausmas būdingas ir tai reikia nugalėti. Tačiau kai aš pradedu kovoti, mintys sukasi tik apie kovą, mąstau, kaip įveikti priešininką. Tada jaudulys dingsta savaime“, – neslėpė vaikinas.

Čempionas teigė, jog psichologinis pasirengimas prieš kovą yra labai svarbus ir tai daug lemia: „Yra tokių sportininkų, kurie susijaudina, nebemąsto ir kovodami pridaro įvairių klaidų“.

Vaikinas teigė, jog jis kovojant apmąsto kiekvieną savo veiksmą. „Manau, dėl to maždaug apie 70 procentų savo kovų esu laimėjęs ne taškais, o skausmingais veiksmais“, – džiaugėsi sportininkas.

Būdamas vienuolikos metų, Marius Rudnickas pirmą kartą dalyvavo varžybose, tapo Lietuvos sambo jaunučių čempionu. Šis pasiekimas suteikė sportininkui daugiau pasitikėjimo ir skatino treniruotis dar atkakliau. „Kai po pergalės pamačiau draugų reakciją, kai apie mane ėmė rašyti laikraščiai, tada atsirado stimulas, noras siekti dar aukštesnių rezultatų“, – prisiminė savo pirmąją pergalę čempionas.

Kelias į pergales

Sportininkas teigė, kad kelias į pergales tikrai nebuvo lengvas. Visi titulai buvo iškovoti varginančiu, pasiaukojančiu bei nuoširdžiu darbu. Čempionas neslėpė, kad reikia turėti neapsakomos kantrybės, ištvermės bei valios. Pasak Mariaus, visa tai yra išugdoma, viskas pasiekiama pastangų dėka. „Norint tapti čempionu, visų pirma reikia aktyviai sportuoti, reikia to siekti, norėti nugalėti ir, be abejo, įdėti nors šiek tiek pastangų. Viskas yra įmanoma, tik reikia didžiulio noro bei užsispyrimo“, – tvirtino čempionas.

Sportininkas neslėpė, jog buvo ir sunkių momentų, kai tiesiog norėjosi viską mesti. „Kai man buvo 12-13 metų, tada tiesiog širdis plyšdavo žiūrint į kieme žaidžiančius vaikus. Jie galėdavo žaisti, suptis ant sūpynių, išdykauti, daryti ką nori. O aš turėdavau eiti į salę sportuoti. Tada, pamenu, buvo be galo skaudu“, – dabar su šypsena veide savo kančias prisiminė čempionas. Vaikinas teigė, kad būtent kantrumas bei užsispyrimas jam ir padėjo pasiekti tokių rezultatų.

Be to, Marius neslėpė, jog truputį jautė ir tėvų spaudimą. „Tėvai norėjo, kad sportuočiau. Gal bijojo, kad be reikalo nesišlaistyčiau gatvėmis ir nelinkčiau į žalingus įpročius“, – mąstė vaikinas. „Ir tai išėjo tik į naudą“, – džiaugdamasis pridūrė čempionas.

Įkvėpėjas – tėtis

Marius teigė, jog sportininko idealo, kurio pėdomis galėtų sekti bei kuris galėtų įkvėpti pergalėms, nėra. Vaikinas sakė, jog pagrindinis jo pergalių įkvėpėjas yra tėtis. „Tai yra mano varomoji jėga. Jis nuolat mane palaiko, vyksta kartu į varžybas, stengiasi visada būti šalia. Po kiekvienos kovos jis paspaudžia ranką, pasveikina su pergale, – džiaugiasi tėvo palaikymu čempionas. - Tėtis mane tiesiog nuteikia pergalei ir pralaimėti jo akyse bei nuvilti jo tikrai nesinori“.

Be to, Marius džiaugiasi, kad jį nuolat palaiko ir padrąsina draugai. „Jaučiu jų paramą. Džiugu, kai draugai po pergalės pasveikina. Tikrai malonu, kai kartu džiaugiasi pergalėm“, – sakė atletas.

Sportininkas teigė esąs labai dėkingas savo treneriams – Dmitrijui Čelpanovui, Arsenijui Jefišovui bei Jonui Tilvikui. „Tai tikrai profesionalūs treneriai. Be jų pagalbos vargu ar būčiau ką nors pasiekęs“, – džiaugėsi imtynininkas.

Sportas – naudingas

Sportininkas teigė, jog laiko pramogoms bei laisvalaikiui lieka labai mažai – dažniausiai tik savaitgaliais. Ir tai ne visada. „Dėl sporto kartais tenka paaukoti laisvalaikį bei atsisakyti kai kurių malonumų. Manau, norint ką nors pasiekti, reikia kartais ir aukotis. Toks jau tas sportininkų gyvenimas“, – susimąstęs kalbėjo čempionas.

Vaikinas neslėpė, jog dėl jo nuolatinio užimtumo anksčiau dažnai skųsdavosi jo mergina. Bet laikui bėgant draugė prisitaikė prie tokio Mariaus gyvenimo ritmo.

Sportininkas teigė, jog, atsiradus nors truputėliui laisvo laiko, stengiasi jį praleist kuo įdomiau bei turiningiau. „Stengiuosi iš gyvenimo paimti viską, ką tik galiu“, – atvirai kalbėjo čempionas.

Marius pamiršti sporto bei visa tai mesti tikrai neketina. „Kol bus tinkamos sąlygos ir laiko – tikrai sportuosiu. Aš visada būsiu šalia sporto“, - teigė vaikinas. Marius neslepia vilčių siekti ir trenerio duonos. “Šiuo metu aš studijuosiu Klaipėdos universitete , o ateityje žadu įsigyti ir kūno kultūros specialybę“, - atviravo vaikinas.

Marius, lankydamas sambo imtynes, suprato, jog yra labai užsispyręs. Čempionas kiekvienoms varžyboms stengiasi pasiruošti kuo geriau. „Manau, kad būtent užsispyrimas ir noras nugalėti man ir padėjo pasiekti tokių rezultatų“, – dėstė geriausias Lietuvos sambo imtynininkas.

Vaikinas teigė, jog jam sportas – tik į naudą. „Sportas man asmeniškai duoda viską - ir valią, ir ištvermę, ir suteikia vyriškumo. Taip pat padeda neišskysti susidūrus su bėda. Tiesiog gyvenime tampi psichologiškai stiprus“, – vardijo privalumus čempionas.

Į Pasaulio čempionatą

Ypač M.Rudnickui sėkmingi buvo šie metai. Jis tapo ne tik jaunimo, bet ir pirmą kartą savo sportininko karjeroje – suaugusiųjų sambo čempionu. Šios pergalės sportininkui suteikia galimybę atstovauti Lietuvai ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp suaugusiųjų.

Čempionas teigė, jog šį savaitgalį Taškente vyksiančiam Pasaulio čempionatui federacija neskyrė lėšų. Tad Marius išvyko savo lėšomis. „Aišku, pikta, jog federacija neskiria lėšų, tačiau vis vien keliausiu į čempionatą savo lėšomis ir stengsiuos tinkamai atstovauti Lietuvai“,- prieš kelionę kalbėjo M.Rudnickas.

Sportininkas teigė, jog treniravosi intensyviai. M.Rudnicko tikslas – tapti prizininku. Skirsiu visas savo jėgas ir padarysiu viską, kad pakilčiau ant apdovanojimų laiptelio bei į Lietuvą parvežčiau medalį“, – neslėpė savo vilčių čempionas.