D. Gudzinevičiūtė: metai bus intensyvūs

– 2022-ieji buvo antri iš eilės olimpiniai metai. Pekino žiemos žaidynės buvo tikrai labai sudėtingos – tiek logistiniu, saugumo požiūriu, tiek dėl oro sąlygų. Susitvarkėme su iššūkiais, užtikrinome mūsų sportininkams geriausias sąlygas.

Nudžiugino jaunieji atletai, Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Banska Bistricoje iškovoję dešimt medalių. Tai – geriausias Lietuvos pasirodymas per šių varžybų istoriją.

Pernai buvo keičiama sporto politika, bandoma įgyvendinti dar vieną skubotą reformą, kuriai iki galo nebuvo pasiruošta.

Galiausiai – visus palietęs Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Jis paveikė visą pasaulį ir visas sritis, ne tik sportą. Didžiuojuosi Lietuvos ir pasaulio olimpine bendruomene, kuri neliko abejinga ir susivienijo padėti Ukrainai. Vieni padėjo finansiškai, kiti priėmė sportininkus, rinko humanitarinę pagalbą. Labai linkiu ir tikiuosi, kad šiemet kartu su ukrainiečiais švęstume pergalę, – dalijosi mintimis D. Gudzinevičiūtė.

Į 30 metų sėkmingai veikusią sistemą kėsintasi ne kartą. Tai matydami taupėme, kad galėtume susikurti finansinę pagalvę.

– Vis pasigirsta kalbų apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų grąžinimą į tarptautines varžybas. Ar tai realu?

– Sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose priklauso nuo kiekvienos sporto šakos tarptautinės federacijos. Kol kas dauguma jų vadovaujasi Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rekomendacijomis neleisti šių šalių atletams ir oficialiems asmenims dalyvauti tarptautinėje arenoje. Mes, Baltijos šalys, Skandinavija šias rekomendacijas palaikome ir nemanome, kad jos turėtų keistis, kol vyksta karas. Europa šiuo klausimu gana vieninga, bet, reikia pripažinti, kituose žemynuose padėtis dažnai kitokia.

– Į sunkią padėtį pateko bokso bendruomenė, sulaukusi TOK grasinimų pašalinti šią sporto šaką iš 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programos. Kaip manote, ar gali taip atsitikti?

– Bokso situacija išties sudėtinga. TOK buvo pateikęs daugybę reikalavimų, nurodė Tarptautinės bokso asociacijos (IBA) veiklos spragas, kurias IBA turėjo pašalinti. Nebuvo laikomasi gerojo valdymo principų, pažeidimų užfiksuota rinkimų procese. TOK reikalavo nutraukti santykius su rusų „Gazprom“, tačiau, užuot tai padariusi, IBA besibaigiančią sutartį pratęsė. Laukiame TOK sprendimo, bet tikimybė, kad Paryžiuje bokso neišvysime, – nemaža ir kaip visada nuo neapgalvotų ir savanaudiškų vieno oligarcho veiksmų nukentės sportininkai. Būtent jų labiausiai gaila.

Sankcija: anot LTOK vadovės, nemaža tikimybė, kad boksas bus išbrauktas iš 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programos. / Evaldo Šemioto nuotr.

– Užsiminėte apie aukšto meistriškumo sporto reformą. Nuo tada, kai visą sporto finansavimą perėmė valstybė, praėjo pusmetis. Kaip dabar šią reformą vertinate jūs ir sporto federacijos?

– Negaliu vertinti gerai, nes pokyčiams nebuvo pasiruošta. Seimui priėmus Loterijų įstatymo pataisas, iki tol olimpiniam judėjimui skiriami 8 proc. UAB „Olifėja“ apyvartinių lėšų nuo 2022-ųjų liepos patenka į valstybės biudžetą. Žadėta, kad po reformos LTOK biudžetas didės, bet jis sumažėjo beveik dukart. Žadėta, kad didės sporto finansavimas, bet dabar matome, kad tuo augimu laikomos lėšos, kurios buvo perimtos iš LTOK. Kitaip tariant, pinigai tie patys, tik juos skirsto kita ranka.

Nesakau, kad reformos yra blogai, bet kartojau ir kartosiu: kiekvienas pokytis turi būti labai gerai apgalvotas, išdiskutuotas ir suplanuotas, nes reformų padarinius jaučia ne valdininkai, o žmonės, kurių nuomonės dažniausiai neklausiama. Šiuo atveju – sportininkai ir federacijos.

Ką turime po šių pokyčių? Aukštus tikslus, tačiau jokio veiksmų plano, kaip juos pasiekti. Valstybė iškėlė tikslą į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes nuvežti šimtą sportininkų. Tačiau, pavyzdžiui, stipendijos skiriamos tik pagal rezultato kriterijų, visiškai neatsižvelgiant į potencialą. Ar neatrodo keista, kad jaunas sportininkas, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, įgijęs neįkainojamos patirties ir motyvacijos dar smarkiau dirbti ir tobulėti, negauna jokios stipendijos, nes neužėmė atitinkamos vietos? Juk kriterijai patekti į olimpines žaidynes be galo aukšti, į jas susirenka viso pasaulio elitas, o užimtas vietas dažnai teskiria centimetrai arba milisekundės.

Federacijų pečius prislėgė dar didesnė biurokratinė našta, kuri bent jau kol kas dar nėra iki galo aiški. Nerimą kelia kasmet vėluojantis valstybės finansavimas, dėl to gali būti sunku sumokėti už metų pradžioje vykstančias treniruočių stovyklas ir varžybas.

Kartu su kolegomis iš kitų organizacijų, Sportininkų komisijos atstovais prašėme, kad būtų panaikintas punktas, reikalaujantis turėti 10 proc. savų lėšų nuo valstybės gaunamo finansavimo, tačiau šis procentas buvo sumažintas iki 5 proc. Iki šiol federacijos tuos 10 proc. finansuodavo iš LTOK gaunamomis lėšomis. Dabar bus sunkiau, reikės ieškoti rėmėjų, o tai šiais laikais praktiškai neįmanoma.

– LTOK biudžetas 2023-iaisiais sumažės beveik du kartus – iki 3,8 mln. eurų, vis tiek planuojate skirti dotacijų sporto federacijoms. Tam numatyta 790 tūkst. eurų. Kodėl?

– Nenoriu, kad tai nuskambėtų banaliai, bet priežastis paprasta: norime padėti. Į 30 metų sėkmingai veikusią finansavimo sistemą kėsintasi ne kartą. Tai matydami taupėme, kad galėtume susikurti finansinę pagalvę. Todėl dar turime lėšų ne tik išgyventi, bet ir deleguoti nacionalines rinktines į olimpinius renginius.

2022-aisiais įvykdyti finansavimo pokyčiai nebuvo lengvi nei mums, nei sporto federacijoms, todėl numatėme pagalbą joms. Tikimės, kad dotacijos padės finansuoti valstybės reikalaujamus 5 proc. savų lėšų nuo gaunamo finansavimo.

– Pasidalykite mintimis apie LTOK veiklą 2022-aisiais. Ką akcentuotumėte?

– Augome. Smagu, kad ir šiemet galėjome prisidėti prie sporto vadybininkų ugdymo. Išleidome dar tris laidas specialistų, išklausiusių sporto administravimo kursą. Džiugu, kad, grįžę į savo organizacijas, jie jau panaudojo įgytas žinias ir, pavyzdžiui, pritraukė naujų rėmėjų.

Turime unikalią galimybę dirbti su TOK olimpiniu solidarumu, todėl stengiamės padėti federacijoms gauti finansavimą plėtros projektams įgyvendinti. 2022 m. Olimpinio solidarumo stipendijas gavo puikių rezultatų pasiekę penki talentingi sportininkai: disko metikas Mykolas Alekna, plaukikas Aleksas Savickas, penkiakovininkė Elzbieta Guoda Adomaitytė, irkluotojas Povilas Stankūnas ir boksininkė Gabrielė Stonkutė.

Net penkios Lietuvos sporto federacijos – čiuožimo, buriavimo, teniso, stalo teniso ir imtynių – organizavo treneriams skirtus techninius kursus, kuriuos finansavo Olimpinio solidarumo programos lėšomis. Be to, rengtis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms moterų tinklinio ir krepšinio rinktinėms buvo skirtos Olimpinio solidarumo programos dotacijos.

Stiprėjo olimpinio švietimo sritis. Pradėjome kurti unikalų fizinio raštingumo modelį, kurį jau šiemet įdiegsime savo projektuose. Lietuvoje įgyvendinama Olimpinių vertybių ugdymo programa sulaukė TOK dėmesio, buvome pakviesti pasidalyti patirtimi Lozanoje. Pradinukams skirtas projektas „Olimpinis mėnuo“ pirmą kartą sutraukė dalyvių iš visų Lietuvos savivaldybių. Esame labai dėkingi pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, kuri ne tik globoja Lietuvos mažųjų žaidynes, bet ir labai prisideda prie vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo.

Lietuvos olimpinio fondo renginiai kasmet tampa vis žinomesni. Olimpinė diena, įvykusi Kaune, olimpinis festivalis „Beijing 2022“, Sporto kino festivalis – projektai, kurie padeda visuomenę supažindinti su olimpinėmis vertybėmis, suteikti galimybę išbandyti įvairiausias sporto šakas, skatinti judėjimą. Tikime, kad, pasikeitus fondo vadovybei, plėtra dar labiau stiprės.

Šiemet į olimpinius renginius deleguosime net keturias rinktines: vyks Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivaliai, Europos žaidynės, pasaulio paplūdimio žaidynės. Metai bus intensyvūs, tačiau darysime viską, kad mūsų sportininkai visuose renginiuose turėtų geriausias sąlygas ir galėtume toliau padėti sporto federacijoms.