Bendrame sporto ministrų pareiškime keliamas klausimas, „kaip įmanoma Rusijos ir Baltarusijos olimpinių žaidynių sportininkams varžytis kaip „neutraliems“ (pagal IOC sąlygas nesitapatinti su savo šalimi), kai jie yra tiesiogiai finansuojami ir remiami jų valstybių. Taip pat akivaizdų susirūpinimą kelia stiprūs Rusijos sportininkų ir Rusijos kariškių ryšiai ir sąsajos“.

Taip pat pažymima, kad nuo 2022 m. vasario 28 d., kai IOC buvo paskelbęs apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų pašalinimą iš olimpiados, padėtis tik pablogėjo.

„Atsižvelgdami į tai, kad padėtis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje nepasikeitė, ir į tai, kad būtina užtikrinti teisingumą ir solidarumą su Ukrainos sportininkais, kurių infrastruktūra buvo sunaikinta ir kurie turėjo palikti savo šalį (arba likti kovoti už Ukrainą, kurioje labai daug jų žuvo), esame tvirtai įsitikinę, kad nėra jokios praktinės priežasties atsisakyti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų pašalinimo režimo, kurį IOC nustatė 2022 m. vasario 28 d.

Taip pat pažymėjome, kad savo pasirinkimais, veiksmais ir besitęsiančia invazija Rusija sulaužė olimpines paliaubas, kurias nuo 1993 m. nuolat remia Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja“, – rašome kreipimesi į IOC.

Kreipimąsi pasirašiusios šalys, atsižvelgdamos į tai, kad IOC galutiniai sprendimai nepriimti, primygtinai ragina persvarstyti savo pasiūlymą.

„Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija turi savo rankose galimybę sugrąžinti savo sportininkus į tarptautinę sporto bendruomenę, pabaigdamos jų pradėtą karą“, – rašoma kreipimesi į IOC.

Kreipimąsi pasirašė Austrija, Belgija, Kanada, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Islandija, Airija, Korėjos Respublika, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Japonija, Jungtinė Karalystė, JAV.

„Lietuvos siekis yra padaryti viską, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebūtų olimpiadoje, o Lietuvos ir Ukrainos bei kitų demokratinių valstybių sportininkai galėtų joje dalyvauti“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrės J. Šiugždinienės iniciatyva vasario 2 d. nuotoliniu būdu susitikę trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai nusprendė kartu kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir IOC, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas.

Vasario 7 dieną vyko susitikimas su penkiomis Šiaurės Europos valstybėmis, kurios išreiškė tvirtą poziciją dėl IOC sprendimo sugrąžinti agresorių šalių sportininkus į olimpiadą. Vasario 10 dieną įvyko bendras 35 Europos ir kitų pasaulio šalių už sportą atsakingų ministrų pasitarimas, kuriame ir sutarta parengti bendrą pareiškimą, siekiant užkirsti kelią bandymams grąžinti Rusijai ir Baltarusijai atstovaujančius sportininkus į tarptautines sporto varžybas.

„Lietuvos pozicija išlieka tvirta ir nesikeičia – kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Siūlome griežtai atmesti bet kokius svarstymus apie galimą šių agresorių šalių sportininkų dalyvavimą olimpiadoje ir po neutralia vėliava“, – pažymi J. Šiugždinienė.

Šią poziciją Lietuva sieks sustiprinti jau artimiausiame susitikime vasario 23 d. Varšuvoje. Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios metinių išvakarėse Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos valstybių sporto ministrai ir už sportą atsakingi aukščiausi pareigūnai aptars tolesnio pasipriešinimo IOC pastangoms grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines sporto varžybas veiksmus ir solidarumo su Ukraina sporto srityje klausimus.