Didžiojo sporto iššūkiai – ne vien varžybų arenose

Nuo 2000-ųjų sporto mokslininko karjerą sėkmingai tęsiantis JAV, su legendiniu Michaelu Phelpsu ir kitomis plaukimo žvaigždėmis (tarp jų – Dara Torres, Natalie Coughlin, Jenny Thompson, Ryanu Lochte, Aaronu Peirsolu, Brendanu Hansenu, Ianu Crockeriu, Lenny Krayzelburgu, Jasonu Lezaku) dirbęs G.Sokolovas randa laiko savo patirtimi pasidalyti su kolegomis ir studentais Lietuvoje.

– Koks turi būti šiuolaikinis treneris? – pradėjome pokalbį su plaukimo mokslininku.

– Pasaulis sparčiai keičiasi, tad daug permainų bei iššūkių tenka ir treniravimo sričiai. Itin pagerėjo daugumos sporto šakų pasaulio rekordai. Padidėjo sporto informacijos srautas. Dabar treneriai gali naudotis pasaulio leidinių ir duomenų bazėmis, dalyvauti įvairiose konferencijose, per varžybas stebėti geriausius pasaulio sportininkus, susipažinti su šiuolaikinėmis treniruočių sistemomis. Gausu naujos informacijos ir kitose srityse: tai atranka į tinkamiausias sporto šakas, treniruotės įvairaus amžiaus žmonėms, judesių mokymas, informacinių technologijų ir moderniausių prietaisų pritaikymas sporte. Tad šiuolaikiniai treneriai turi būti aktyvūs, smalsūs, domėtis naujausiais sporto mokslo pasiekimais, sekti visų treniravimo sričių naujienas ir savo darbe taikyti pažangias informacines technologijas.

Baigiame kurti ir jau pradėjome tarptautiniu lygiu diegti svarbią Talentų identifikavimo ir ugdymo kompiuterinę duomenų bazę.

– Po ilgokos pertraukos vėl sugrįžote dėstyti LSU magistrantams, kad ir nuotoliniu būdu. Ką, rengiant būsimuosius trenerius, reikėtų ypač akcentuoti?

– Po 20 metų pertraukos smagu pristatyti LSU atnaujintą kompiuterizacijos sporte kursą. Matematika ir kompiuterinės programos sparčiai diegiamos įvairiose sporto srityse, tad savo žiniomis mūsų studentai turi neatsilikti nuo kitų šalių. Kompiuterizacijos sporte kursas nelengvas, bet labai praktiškas. Magistrantus supažindinau su kompiuterizacijos sporte ypatumais, kaip apskaičiuojamos ir sporte pritaikomos matematinės funkcijos, aptarėme sportinį prognozavimą, įvairius matematinius modelius – daugiamečio sportinių rezultatų kitimo, jaunųjų sportininkų brendimo, treniruočių krūvio analizės, sportinių rezultatų ir krūvio kitimo metiniame treniruočių cikle. Per nuotolinius seminarus studentai mokėsi, kaip apskaičiuoti įvairių sporto šakų rekordų kreives, kaip, naudojant "Excel" šablonus, pagal pulsą, laktatą ar sportinius rezultatus apskaičiuoti treniruočių krūvio intensyvumo zonas, kaip sudaryti metinio treniruočių krūvio modelį. Manau, kuo anksčiau studijų metais būsimieji treneriai ir fizinio ugdymo specialistai sužinos, kaip matematinius dėsnius pritaikyti sporte, pratimų fiziologijos, vaikų fizinio rengimo srityse, galbūt ir patys imsis kurti kompiuterines programas. Treneriui itin svarbios ir fiziologijos, biochemijos, treniruočių metodikos, psichologijos bei kitų sričių žinios.

Profesionalai: Lietuvos mokslininko rekomendacijos pravertė ir tituluočiausiam visų laikų olimpiečiui M.Phelpsui. / G. Sokolovo asmeninio archyvo nuotr.

– Ar ir su JAV studentais dalijatės savo patirtimi?

– JAV studentams paskaitų kol kas neskaitau, tačiau keli universitetai domisi mūsų tyrimais. Esu įtrauktas į Delavero universiteto programas – rengiu paskaitas treneriams apie sportininkų rengimą ir praktinį sporto mokslo pritaikymą.

– Kokia trenerių rengimo sistema JAV?

– JAV norint dirbti treneriu reikia įgyti leidimą, kurį, išklausius specialius kursus ir išlaikius egzaminus, dažniausiai suteikia sporto federacijos ar trenerių asociacijos. Beje, yra keli trenerių kvalifikacijos lygiai. Pavyzdžiui, Amerikos plaukimo trenerių asociacija turi penkių lygių trenerių mokymo programą. Dauguma aukštos kvalifikacijos trenerių JAV yra baigę bakalauro, magistro studijas, o kai kurie – įgiję ir daktaro laipsnį. JAV treneriai turi daugybę galimybių tobulėti dalyvaudami įvairiose programose, kurias siūlo universitetai, olimpinis komitetas, federacijos, trenerių asociacijos, sporto mokslo organizacijos.

– Kodėl treneriui svarbu nuolat tobulintis?

– Privalu vis kelti kvalifikaciją, nes kasmet atsiranda naujų žinių, geriausi treneriai tobulina savo treniruočių metodus, sukuriamos naujos technologijos, kompiuterinės programos, prietaisų sportininko miegui, mitybai, atsigavimui, hidratacijai ir kitiems dalykams stebėti. Visa tai profesionaliai dirbančiam treneriui reikėtų žinoti. Ir aš aktyviai įsitraukęs į trenerių mokymus tiek JAV, tiek ir tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Tarptautinėje plaukimo federacijoje, turinčioje trijų lygių trenerių kvalifikacijos programą. Pagal JAV olimpinio ir paralimpinio komiteto programas rengiu kursus ir kitų sporto šakų treneriams.

– Jūsų, patyrusio Tarptautinės plaukimo federacijos eksperto, sukurtą unikalią tyrimų metodiką ypač vertina, patarimų ir konsultacijų kreipiasi ir garsūs pasaulio vandens sporto meistrai, ir treneriai.

– Savo profesinę patirtį mielai perteikiu trenerių konferencijose ir JAV olimpinio centro rengiamuose kursuose įvairių sporto šakų treneriams ir sportininkams. Jiems padedu taisyti technikos klaidas, tobulinti treniruočių procesą. JAV olimpiniame treniruočių centre Kolorado Springse kasmet vyksta ir tarptautiniai kursai, į kuriuos suvažiuoja treneriai iš viso pasaulio, tarp jų – ir iš Lietuvos. Skaitau paskaitas apie treniruočių metodikas, sportininkų nuovargį ir atsigavimą, testavimus. Kuriu ir naujas kompiuterines programas treniruočių procesui planuoti, valdyti, sportininkams testuoti bei duomenų bazes. Kartu su kolegomis jau baigiame kurti svarbią Talentų identifikavimo ir ugdymo kompiuterinę duomenų bazę. Ją pradėjome diegti kelių šalių federacijoms ir olimpiniams komitetams.

Padėkojo: G.Sokolovo šiemet surengtus seminarus, tyrimus ir praktines pratybas aukštai įvertino Uzbekistano plaukimo federacija. / aquatics.uz nuotr.

– Kaip koronaviruso pandemija ir visi suvaržymai paveikė jūsų darbus ir sportininkų veiklą JAV?

– Per pirmą pandemijos bangą JAV treniruotės vyko, tačiau nebuvo varžybų. Manau, tai neblogai – sportininkai galėjo daugiau treniruotis, o rezultatai dėl to tik pagerėjo. Mano darbai nenutrūko, tik daugiau jų persikėlė į virtualiąją erdvę: skaitau paskaitas trenerių konferencijose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Kartu su kolegomis tęsiame testavimus Olimpiniame treniruočių centre, toliau kuriame kompiuterines programas, naujas testavimo ir treniravimo aparatūras. Sumažėjo kelionių, bet darbų tik padaugėjo.