24 metų vartininkas Povilas Valinčius netrukus pradės trečiąjį savo sezoną Rumunijos futbolo čempionate.

Pavasarį lietuvis su Ploješčio “Petrolul” tapo Rumunijos pirmenybių prizininku – jo komanda užėmė 3 vietą. Į Rumuniją marijampolietis išvyko 2011 metų vasarą. Prieš tai jis gynė gimtojo miesto “Sūduvos”, Vilniaus “Vėtros” vartus.

Penalty.lt pokalbis su P.Valinčiumi – apie Rumunijos futbolo virtuvę ir asmeninius vartininko tikslus.

- “Petrolul” prizininkais tapo po ilgos pertraukos. Ar toks ir buvo klubo sezono tikslas?

- Tikslas buvo patekti į ketvertuką ir taip pelnyti kelialapį į UEFA Europos lygos varžybas. Turėjome gerą komandą. 2011-2012 metų sezoną užėmėme 14 vietą, bet iš tos ekipos liko vos 5 žaidėjai. Pasipildėme 19 naujokų, naujais treneriais ir pasiekėme tikslą.

- Kodėl komandoje įvyko tokios permainos?

- Pakeisti pusę komandos ar daugiau Rumunijoje nieko nuostabaus. Jei tik atsiranda pinigų, klubai iš karto keičia žaidėjus, norėdami pagerinti rezultatus. “Petrolul” nebeliko futbolininkų, kurie 2010-2011 metų sezoną padėjo komandai pakilti į aukščiausiąją lygą.

- Jūsų klube taip pat atsirado pinigų?

- Atėjo vienas turtingiausių Rumunijos žmonių ir atsivedė savo komandą. Anksčiau jis rėmė Klužo “Universitatea” ir iš ten atsivežė visą būrį pajėgių žaidėjų. Juos sulipdė su mūsų žaidėjais ir gavosi stipri komanda.

- Praėjusį sezoną nežaidėte. Kodėl?

- Per pusantrų metų “Petrolul” keitėsi net keturi treneriai. Visi linkę remtis savais žmonėmis. Iš mūsų penketo, likusio komandoje, praėjusį sezoną visi sėdėjome ant suolo. Man asmeniškai buvo pateiktas toks paaiškinimas – antrame rate komanda nepralaimėjo nė vienų rungtynių, o kai nepralaimi, nereikia keisti ir vartininko. Logiška. Vartuose stovi rumunas Mircea Alexandru.

- Kaip bus kitą sezoną?

- Sėsime su treneriais, vadovais ir kalbėsimės. Turiu galiojantį kontraktą. Tikiuosi sulaukti šanso, nes paskutinėse rungtynėse M.Alexandru gavo raudoną kortelę ir buvo diskvalifikuotas pirmosioms 8 naujo sezono rungtynėms.

- Ką reikia padaryti, kad gautum 8 rungtynių diskvalifikaciją?

- Įkąsti varžovui į ranką.

- Kaip Luisas Suarezas?

- Taip, vietinė spauda jau juokavo, kad atsirado rumunų Suarezas. Toks kuriozas.

- Kaip galite paaiškinti lietuviškąjį vartininkų fenomeną Rumunijoje? Anksčiau čia sėkmingai žaidė Paulius Grybauskas, Giedrius Arlauskis. Dabar be jūsų, dar yra Vytautas Černiauskas (“Vaslui”), Tadas Simaitis (“Otelul”).

- Todėl, kad Lietuva niekada nesiskundė vartininkais. O rumunai neturi geros vartininkų rengimo mokyklos. Kažkada P.Grybauskas gerai užsirekomendavo, taip pat G.Arlauskis. Rumunai pamatė, kad tai geri žaidėjai, todėl ir renkasi lietuvius. Mūsų klubo stadione žaidžia Rumunijos jaunimo rinktinė ir kol kas negaliu įžvelgti talentingo vartininko. Patys rumunai kalba, kad neturi gerų jaunų šios grandies žaidėjų.

- Su tautiečiais Rumunijoje bendraujate?

- Kai susitinka mūsų atstovaujamos komandos, pasidalijame įspūdžiais, išgyvenimais. O šiaip – nelabai…

- Rumunų papročius ir kultūrą jau perpratote?

- Didelio kultūrinio šoko čia atvykus nebuvo. Tik kalbos barjeras labai trukdė. Rumunai praktiškai nekalba angliškai ir nesupranta šios kalbos. Mano padėtį lengvino tai, kad esu ne vienintelis legionierius. Iš 24 žaidėjų net 16 užsieniečių. Palaipsniui apsipratome.

- Rumuniškai išmokote?

- Susikalbėti dar nelengva, bet suprantu beveik viską.

- Kokį įspūdį palieka Ploješčio miestas?

- Dydžiu panašus į Klaipėdą, bet lyginti su kuriuo nors lietuvišku miestu sunku, nes architektūra čia kitokia. Miestas jaukus, gyvenu centre, šalia yra pasivaikščiojimų alėja. Vos už 50 km – sostinė Bukareštas. Tad viskas gerai.

- O Rumunijos čempionato lygis daug aukštesnis nei A lygoje?

- Lietuvoje nežaidžiu beveik dvejus metus, tad nebežinau realaus A lygos pajėgumo. Kai atvykau į Rumuniją, atrodė, kad lygis gerokai aukštesnis – didesni greičiai, mastymas aikštėje. Bet greitai prie to pripratau ir dabar nieko tokio įspūdingo.

- Ar yra koks nors legionierių limitas?

- Vienoje komandoje gali žaisti 5 legionieriai. Bet jeigu tu esi Europos Sąjungos pilietis, nesi laikomas užsieniečiu. Tokių čia daug.

- Bet tokiu būdu slopinamas vietos talentų progresas.

- Taip. Čia tik čempionė Bukarešto “Steaua” stengiasi galvoti apie šalies futbolo ateitį. Jie surinkę perspektyviausią jaunimą, turi bene pusę rinktinės žaidėjų. Kiti klubai remiasi legionierius. Jiems vietiniai atrodo neaukšto lygio, o užsieniečiai dar ir pigesni.

- Rumunijos rinktinė pastaruoju metu pritilo, nepateko į 2010 metų pasaulio ir 2012 metų Europos čempionatus. Kas atsitiko?

- Manau, dabar kaip tik atėjo ta karta, kuri gali nemažai pasiekti. Stebėjau pergalingas rumunų rungtynes išvykoje su turkais, atrodė įspūdingai. Futbolas tikrai gražus, techniškas. Jiems visa kova dėl kelialapio į pasaulio čempionatą dar prieš akis.

- Anksčiau esate žaidęs jaunimo rinktinėje. Ar turite ambicijų prasimušti į nacionalinę komandą?

- Ambicijų, žinoma, turiu. Tikiuosi, kad kada nors pavyks tai padaryti. Tik pirmiausiai reikia įrodyti savo vertę klube ir tuomet bus galima tikėtis kvietimo į rinktinę. Juk sėdint ant suolo mažai tikimybės, kad sulauksiu rinktinės trenerio dėmesio.