Vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Edgaras Jankauskas grįžta į Edinburgo „Hearts“ klubą, kuriame dirbs trenerio asistentu.

Šioje komandoje E.Jankauskas žaidė 2005–2007 m. ir laimėjo Škotijos futbolo taurę bei „Premier“ lygos vicečempiono titulą. Dabar 37-erių lietuvis bus naujo „Hearts“ stratego 50-mečio škoto Johno McGlynno dešiniąja ranka. Praėjusį sezoną Edgaras padėjo buvusiam Lietuvos futbolo rinktinės vairininkui portugalui Jose Couceiro treniruoti Maskvos „Lokomotiv“ klubą. Gegužės mėnesį abu pasitraukė iš savo pareigų.

„Hearts“ klubui jaučiu daug sentimentų. Du sezonai, praleisti šioje komandoje, mano širdyje paliko gilų pėdsaką. Škotijoje futbolas – išskirtinis reiškinys. Visur yra didelė garbė tapti taurės laimėtoju arba nacionalinio čempionato prizininku, bet Škotijoje šie titulai turi nepalyginamai didesnę svarbą negu kitose valstybėse. Todėl su džiaugsmu ir naujais lūkesčiais grįžtu į buvusią komandą, kuriai stengsiuosi padėti laimėti naujų titulų jau eidamas kitas pareigas", – teigė daugelio šalių garsiems klubams atstovavęs ir pelnęs nemažai futbolo trofėjų E.Jankauskas.

– Edgarai, ar jums pasiūlymas dirbti šių metų Škotijos futbolo taurės laimėtojo „Hearts“ klubo trenerių štabe buvo netikėtas?

– Jau nemažai metų esu pažįstamas su šio klubo savininku Vladimiru Romanovu, kuris labai daug padėjo ir padeda, kad Edinburgo „širdys“ pasiektų didelių laimėjimų. Man garbė, kad dirbsiu „Hearts“ trenerių štabe. Belieka tiktai kibti į darbą ir pateisinti klubo savininko ir kitų vadovų pasitikėjimą. Liepos 2 d. pradėsime rengtis naujam sezonui.

– Jūs gerai pažįstate komandos strategą Johną McGlynną?

– Neblogai. Kai aš dar žaidžiau šiame klube, Johnas buvo trenerio padėjėjas. Jeigu neklystu, jis gimęs ir užaugęs Edinburge, nuo mažens buvo „Hearts“ aistruolis, todėl gerai pažįsta visą šio klubo virtuvę.

Šis žmogus atsidavęs futbolui. Jis jau tada profesionaliai dirbo ir daug padėjo klubui. Žinoma, su juo negaliu lygintis sukauptu žinių bagažu, bet stengsiuosi jam padėti tuo, ką gerai žinau. Man, kaip jaunam treneriui, darbas su J.McGlynnu bus nauja tobulėjimo ir patirties mokykla. Šioje srityje žinios ir patirtis ateina tik bėgant metams.

– Ar labai pasikeitė „Hearts“ komandos žaidimas nuo tų laikų, kai pats joje žaidėte?

– Pokyčių yra, bet škotiško futbolo koncepcija nesikeičia: žaidimas – vyriškas, pagrįstas fizine jėga. Toks futbolas patinka škotams. Net jei komanda ir pralaimi, bet kovoja, demonstruoja charakterį, niekas jos nenušvilpia. Publika supranta, kad futbolas negali egzistuoti be pralaimėjimų. Svarbiausias dalykas – kaip pralaimi: jeigu kovoji iki rungtynių pabaigos – gali sulaukti ir teigiamų įvertinimų. Jei tik apsimeti, kad žaidi futbolą ir atrodai beviltiškai, sulauksi pelnytos kritikos strėlių.

– Kuo labiausiai jums kaip futbolininkui įsiminė „Hearts“ klube praleisti metai?

– Jie buvo puikūs, ypač pirmas sezonas 2006-aisiais. Čempionate užėmėme antrą vietą, iškovojome taurę. Mano nuomone, tas sezonas buvo toks sėkmingas, nes niekas nesitikėjo tokios „Hearts“ sėkmės. Komanda buvo sukomplektuota likus vos savaitei iki sezono pradžios, bet žaidė labai galingai. Žiniasklaida, anksčiau liaupsinusi tik Glazgo „Celtic“ ir „Rangers“ klubus, buvo priversta atsisukti ir į mus. Neatsitiktinai tais metais mums pavyko įsiterpti tarp abiejų Glazgo klubų ir sugriauti labai ilgą jų tarpusavio lyderiavimą.

Kai tais pačiais metais iškovojome Škotijos futbolo taurę, stadione šėlome su keliomis dešimtimis tūkstančių komandos gerbėjų. Po to atviru autobusu važinėjome Edinburgo gatvėmis. Atrodė, kad į jas išėjo visi Škotijos sostinės gyventojai, kad jiems ta diena virto istorine švente ir nieko nebuvo svarbiau už laimėtą taurę. Atmosfera buvo fantastiška. Taip buvo ir šiemet, kai „Hearts“ vėl laimėjo taurę. Tai nepamirštama, tai mane įkvepia padėti šios ekipos futbolininkams gerai pasirengti artėjančiam sezonui ir vėl tikėtis naujų pergalių.

Komentaras

Vladimiras Romanovas, „Hearts“ klubo savininkas

Aš patenkintas, kad sena gvardija, su kuria dar 2006 metais išplėšėme pergalę Škotijos futbolo taurės varžybose ir įveikėme ne vieną tituluotą varžovą, grįžta į „Hearts“ klubą ir jo kapitono Mariaus Žaliūko vedini turi daug ambicijų pasiekti naujų pergalių. Tačiau dabar bus sunkiau – pačiam klubui teks išsilaikyti iš savo uždirbtų pinigų.