Boksininkas Evaldas Petrauskas nustūmė nuo savo kelio jau du tituluotus varžovus ir atsidūrė per žingsnį nuo Londono olimpinių žaidynių medalio.

„Nurodymai buvo tokie patys, kaip ir prieš pirmą kovą. Vienintelis kelias laimėti buvo palaužti varžovą. Ir tai įvykdėme. Aišku, nežinojome, ką jie mums pasiūlys. Galvojau, kad turkas pradės judėti po visą ringą. Bet turkas įsivėlė į artimą kovą ir tai pateisino mūsų lūkesčius. Viską, ką sakėme Evaldui, jis įvykdė ir diktavo kovos eigą“, - po Evaldo Petrausko pergalės Londono aštuntfinalyje 16:12 prieš dvejais metais vyresnį turką Fatihą Kelesą sakė Lietuvos bokso rinktinės vyriausiasis treneris Vladimiras Bajevas.

Po pirmo raundo Lietuvos sportininkas pirmavo 6:3, po antro - 10:6.

2010 m. jaunimo olimpinių žaidynių čempionas iš Lietuvos šešioliktfinalyje parklupdė Europos vicečempioną vengrą Miklosą Vargą. Svorio kategorijoje iki 60 kg šeštą pajėgumo numerį turėjęs F. Kelesas – praėjusių metų Europos čempionas.

Dabar E. Petrausko laukia akistata su vienu turnyro favoritų, trečiuoju pagal reitingą italu 28 metų Domenico Valentino, pernai tapusiu Europos vicečempionu ir iškovojusiu bronzą planetos pirmenybėse.

Italijos boksininko kolekcijoje – po vieną pasaulio čempionato aukso (2009 m. ) ir sidabro (2007 m.) bei du bronzos (2005 m. ir 2011 m.) apdovanojimai. Europos pirmenybėase jis yra iškovojęs sidabrą (2011 m.) ir bronzą (2004 m.).

Į aštuntfinalį be kovos patekęs D. Valentino ketvirtadienį 15:10 pranoko britų publikos numylėtinį Joshą Taylorą.

„Evaldas su juo niekada nebuvo susitikęs ringe. Bet aš D. Valentino žinau dar nuo tų laikų, kai į varžybas važiuodavau su Vidu Bičiulaičiu. Šis buvo pralaimėjęs italui 2003 metais. Jei mes primesime jam savo kovos manierą, realu laimėti. Kovosime ir sieksime pergalės ir medalio. Nes nepriklausomos Lietuvos boksininkai dar neturi medalio. O dabar liko vienas žingsnis“, - ryžtingai buvo nusiteikęs V. Bajevas.

Penktadienį Londono olimpinėse žaidynėse pirmąkart jėgas išbandys iškart į aštuntfinalį patekęs Egidijus Kavaliauskas. Jis svorio kategorijos iki 69 kg aštuntfinalyje surems pirštines su britu Freddie Evansu.

- Kas lėmė tavo pergalę?, - po aštuntfinalio žurnalistai paklausė E. Petrausko.

- Man buvo paranku su juo dirbti. Nes jis ne bėgo, o kaip tik ėjo su manimi persimušti. Prisitaikiau prie jo geriau, nei jis prie manęs.

- Save olimpiadoje jau nustebinai?

- Dar ne. Nustebinsiu, kai bus medalis. Dabar tik reikia jo tikėtis.

- Kuri kova buvo sunkesnė – pirma ar šios dienos?

- Šiandien buvo daug sunkiau. Priešininkas buvo fiziškai stipresnis.

- Kas labiausiai pavyko?

- Kontratakuoti, perimti smūgius, laiku suduoti ir,  kai jis jau muša, grįžti atgal suspėjus pelnyti tašką. Pavyko ir geros smūgių serijos.

- Dažniausiai tau tenka kovoti su aukštesniais varžovais. Kaip kompensuoji ūgio skirtumą?

- Esu vienas žemiausių olimpiniame turnyre. Man tai ne naujiena, juk prie visko pristaikai laikui bėgant. Man su aukštesniu priešininku lengviau kovoti, nei su mano ūgio. Nes aukštesnis visąlaik traukiasi ir man lengviau pelnyti vieną kitą tašką. O kai mano ūgio priešininkas eina su manimi muštis, reikia daug fizinės jėgos.

- Kaip vertini kitą varžovą?

- Jis – buvęs pasaulio čempionas. Geras priešininkas, reikės kovoti. Apie jį daug nieko negaliu pasakyti. Teko matyti, kaip kovoja. Bet aš nenagrinėju varžovų, nes man dėl to atsiranda didesnis jaudulys.

- Jauti jaudulį olimpiadoje?

- Jaučiu. Bet teigiamomis mintimis sugebu jį perlaužti.

- Ar kovos metu girdėjai palaikymą?

- Puikiai. Labai gerai girdėjau ir savo pirmo trenerio Vinco Murausko patarimus iš tribūnos: „Ištrauk alkūnę, giliau mušk.“ Girdėjosi ir visų palaikančiųjų balsai.

- Tribūnose buvo ir tavo brolis?

- Taip, vyresnysis – Arvydas. Atvažiavo iš Airijos manęs palaikyti. Labai smagiai su juo leidžiame laiką. Vakar jis buvo pas mane olimpiniame kaimelyje. Puiku, kad jis čia.