Ar žinote, kiek dviračių savo namuose turi olimpietis, 2012 metų Europos treko čempionato bronzinis prizininkas ir daugkartinis šalies čempionas Gediminas Bagdonas? Ar įsivaizduojate, kad minant pedalus dviračiu galima pasiekti net 120 km/h greitį? Apie lyderystę, įdomius asmeninius savo gyvenimo potyrius ir išmoktas pamokas Klaipėdos moksleiviams papasakojo į projektą „Svajonių komandos“ (angl. „Dreams & Teams“) įsiliejęs G. Bagdonas.

Kas yra lyderis?

Britų Tarybos Lietuvoje ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuojamas projektas „Svajonių komandos“ moksleivius skatina ugdyti lyderio savybes ir drąsiai imtis iniciatyvos. Todėl ir pokalbį su olimpiečiu G. Bagdonu moderavo patys moksleiviai.

„Lyderis turi būti pavyzdžiu visur: tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime. Turi būti visada pasitempęs ir atiduoti visas jėgas, kad laimėtum kiekvienas varžybas. Turi turėti svajonę ir nesiblaškydamas jos siekti. Lyderis net pargriuvęs keliasi, stojasi ir žengia pirmyn. Jei vyksta pasiruošimas rimtoms varžyboms, privalai važiuoti per lietų, vėją, sniegą ar net pūgas. Man patinka šis posakis: „Jeigu ir nesiseka, vistiek kažkada ateis ta diena, kai pasiseks“. Turi dirbti sukandęs dantis, tik tada artėsi savo svajonės link“, – su moksleiviais mintimis apie lyderio savybes dalijosi G. Bagdonas.

Jis pabrėžė, kad dviračių sporte labai svarbu komandinis darbas ir pagalba savo komandos lyderiui.

„Mes padedame vieni kitiems, sukuriame lyderiui užuovėją, saugome jį, kad finišo tiesiojoje lyderis turėtų kuo daugiau jėgų. Taip pat atvežame lyderiui ir atsigerti, jei lyja lietus – ir persirengti. Tiesiog vyksta bendras komandinis darbas dėl bendro tikslo – pergalės“, – akcentavo ne vienerius metus profesionaliai Prancūzijos dviračių ekipai „Ag2r-La Mondiale“ atstovavęs G. Bagdonas. 

Jis prisiminė ir pirmuosius savo sporto žingsnius, kurie buvo žengti prieš beveik ketvirtį amžiaus.

„Dviračių sporto treniruotes pradėjau lankyti labai senai – 1996 metais. Tuomet dar nė vienas iš jūsų net nebuvo gimęs“, – šypsodamasis moksleiviams apie sporto karjeros pradžią pasakojimą pradėjo 34-erių G. Bagdonas. – Anksčiau buvo tokia mada, kad treneriai ateidavo į kūno kultūros pamoką ir kviesdavo vaikus į savo sporto šakų būrelius.

Taigi, vieną dieną atėjo dviračių sporto treneris Kęstutis Norvaiša. Gyvenau Šiauliuose, kur labai populiarus BMX dviračių sportas. Prie mano namų buvo BMX trasa. Tad sudominti dviračių sportu nebuvo sudėtinga. Iš pradžių džiaugiausi pergalėmis su kalnų dviračiu. O pirmąsias pergales plento ir treko varžybose iškovojau jau būdamas jaunučių amžiaus. Puikiai pamenu savo pirmąsias keliones į Belgiją, Prancūziją. Tai buvo kažkas įspūdingo, kadangi su tėvais išvykti į užsienį buvo labai retas reiškinys. Sportas man atvėrė pasaulio platybes. Būtent sporto dėka pamačiau daug pasaulio šalių, patyriau daugybę įspūdžių, pasisėmiau neįkainojamos patirties“, – džiaugėsi B. Bagdonas.

Olimpinės žaidynės – tarsi gražus sapnas

G. Bagdonas nė nemirktelėjęs įvardijo reikšmingiausią savo karjeros pergalę.

„Tai įvyko 2012 metais, kai tapau Lietuvos čempionu ir iškovojau kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Tada gavau olimpiečio ženkliuką. Tai buvo viena įsimintiniausių mano gyvenimo dienų. Tai dar kartą įrodo, kad labai labai labai norint, žingsnis po žingsnio – viskas yra įmanoma. Taigi, moksleiviai, siekite savo tikslų, kantriai dirbkite, ugdykitės lyderio savybes ir anksčiau ar vėliau sėkmė atsigręš į jūsų pusę“, – bandė padrąsinti moksleivius G. Bagdonas.

Jis net neabejoja, kad kiekvieno sportininko svajonė – olimpinės žaidynės.

„Džiugu, kad man pavyko įgyvendinti šią svajonę. Iš olimpinių žaidynių likę vien tik teigiami atsiminimai. Kai matai minias žmonių, jie ploja, palaiko, dar dabar kūnu bėgioja šiurpuliukai. Tai – lyg gražus sapnas. Londono olimpinėse žaidynėse iškovojau 58 vietą. Rezultatu likau gal ir nelabai patenkintas, tačiau tuo metu dariau geriausia, ką moku. Nieko nedaryčiau kitaip: viskas buvo labai fainiai ir gražu. Esu labai laimingas, gavęs galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – kalbėjo G. Bagdonas.

Jis per sportinę karjerą yra tapęs Europos jaunių ir jaunimo treko komandinio čempionato prizininku, individualiose Europos jaunimo lenktynėse iškovojo vicečempiono titulą, 2012 metais Europos treko čempionate pelnė bronzą omniumo rungtyje.

„Iš kiekvienų varžybų yra išlikę daug smagių atsiminimų. Būtų puiku dar sudalyvauti ir Tokijo olimpinėse žaidynėse“, – sakė G. Bagdonas.

Dviračio kaina – lyg gero automobilio

Apie dviračius G. Bagdonas galėtų kalbėti be sustojimo:„Dabar turiu turbūt šešis dviračius. Pabandykime paskaičiuoti. Pasilikau olimpinių žaidynių dviratį. Jį įsigijau iš komandos, nes norėjau turėti atminčiai. Realiai su juo net nevažiuoju, o tiesiog yra pakabintas lyg trofėjus. Kitas dviratis – taip pat atsiminimui pirktas iš pirmosios komandos. Turiu porą kalnų dviračių, kad galėčiau važiuoti žvyrkeliais, miško keliukais, kad nepabostų lygus kelias ir kad galėčiau patirti ekstremalių emocijų.

Taip pat turiu varžybinį ir treniruočių dviračius. Neskaičiuoju ir to išeiginio dviračio, kuriuo ant galinės sėdynės vežu savo vaiką. Aišku, dar turiu ir treko dviratį, kuris yra sporto bazėje. Treko dviratis yra išskirtinis tuo, kad tėra viena pavara ir nėra jokių stabdžių. Stabdyti reikia su kojomis. Pirmas kartas su treko dviračiu buvo ne itin malonus – nustojau minti pedalus ir mane numetė lyg nuo žirgo. Po to karto išmokau pamoką – daugiau nuo treko dviračio nė karto nebekritau.

Profesionalo dviratis gali kainuoti apie 10 tūkstančių eurų ir net daugiau. Kainą didina komplektacija, rėmai, ratai. Tokios kainos dviratis gali sverti apie 5,8 kg. Tai yra mažiausia, kiek gali sverti profesionalo dviratis. Yra sukurtos tokios taisyklės. Būna, kad mėgėjai važiuoja su dar lengvesniu dviračiu. Čia nėra taip, kaip krepšinyje ar futbole, kad kamuolys visiems vienodas. Jei jau nori lygiuotis į profesionalus ir nuo jų neatsilikti, turi turėti ir atitinkamos komplektacijos dviratį“, – pabrėžė G. Bagdonas.

Jis per metus dviračiu įveikia apie 29 tūkstančius kilometrų.  Daugeliui moksleivių nuostabą sukėlė ir tai, kad Gediminui dviračiu yra tekę įsibėgėti net iki 120km/h greičio.

Žengia ir trenerio keliu

G. Bagdonas ne tik pats sportuoji, bet ir ugdo jaunąją kartą – dirba treneriu „Klaipėdos“ jaunimo komandoje.

„Jaunimui tikrai nemažai padedu ir per treniruotes. Jie buvo labai laimingi, kad aš atėjau ir pradėjau juos treniruoti. Sumąsčiau daug naujovių. Po varžybų būname geri draugai, bet per varžybas nuolaidų nedarau – stengiuosi būti toks treneris, kuris visuomet siekia geriausio rezultato. Taigi, būnu griežtas ir teisingas. Ateityje tikiuosi daugiau atsiduoti trenerio darbui būtent Klaipėdoje. Tokiu būdu noriu atsidėkoti šiam miestui. Juk aš būtent per Klaipėdą pasiekiau aukštumų dviračių sporte. Jaučiu skolą ir ateityje norėčiau ją gražinti“, – sakė iš Šiaulių kilęs, tačiau Klaipėdoje namą pasistatęs ir čia savo ateitį su šeima siejantis G. Bagdonas.

Jis moksleiviams pabrėžė ir tai, kad sportas jam suteikė išties daug.  Jis ragino ir „Svajonių komandos“ dalyvius iš šio projekto pasisemti kuo daugiau naudingos patirties.

„Atsirado punktualumas, tvarka, disciplina, tapau drąsesnis ir labiau pasitikintis savimi. Taip pat išmokau bendrauti su žmonėmis. Anksčiau buvau toks bailiukas, bijojau kitų ko nors paklausti, tačiau, kai tave įmetą, tarkime, į Prancūzijos ekipos būrį, o tu net nemoki kalbos, tada darai viską, kad prisitaikyti.

Nebijokite, darykite, klyskite, stokitės ir vėl darykite, tik jokiu būdu nesustokite. Visada ugdykitės lyderio savybes. Aš varžybų metu, kai man būna labai sunku, sau mintyse kartoju: „Aš dar galiu, aš dar galiu“. Man tai padeda“, – akcentavo olimpietis.

Įtraukė 500 moksleivių

Nuo 2017 metų Britų taryba kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) Klaipėdos regione įgyvendina Europoje didelio pasisekimo sulaukusį projektą „Svajonių komandos“ (angl. „Dreams & Teams“).

Jis skirtas per sportines veiklas ugdyti mokinių lyderystę, organizacinius gebėjimus, bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius bei suteikti žinių ir gebėjimų pedagogams ugdant mokinių tarpe lyderystę ir kitas XXI amžiaus kompetencijas, taip pat skatinti Klaipėdos regiono mokyklų bendradarbiavimą.

Trečiajame projekto sezone (2019-2020 m.) dalyvavo 13 Klaipėdos mokyklų, į veiklas buvo įtraukti 51 jaunasis lyderis bei 26 pedagogai – kartu jie sudarė 6 komandas. Pasirinkusios svarbias sporto temas, tokias kaip lyčių lygybė, stereotipų laužymas, negalios įveikimas ir pan., šios patirties ir žinių sėmėsi kurdami ir įgyvendindami patirtinius užsiėmimus. Į edukacines veiklas buvo įtraukta daugiau nei 500 Klaipėdos mokinių.