Tvirtus kudo sporto pamatus Lietuvoje paklojęs „Cunamio“ klubas per ketvirtį amžiaus išugdė ne vieną kovos menų įžymybę – Igną Barysą, brolius Naurį ir Herkų Lukošiūnus ir net profesionalų bokso žvaigždę Eimantą Stanionį. Buvęs WBA pasaulio čempionas būtent „Cunamyje“ susipažino su kovos menais, o vėliau perėjo į bokso treniruotes.
„Jaučiu didelę atsakomybę nešti tokią legendinę vėliavą“, – prisipažino naujausias „Cunamio“ lyderis Kristupas Jančiauskas.
Vos aštuoniolikos, bet spinduliuojantis tokiu pasitikėjimu, kokio neretai trūksta net daug metų kovojantiems profesionalams, – taip kaunietį apibūdina „MMA Bushido“ serijos turnyrų organizatoriai. Kristupas į šios organizacijos vyrų ringą lipo vos kelis kartus, bet jau spėjo palikti įspūdį specialistams.
„Man tik aštuoniolika, aš čia atėjau ilgam, aš – šios organizacijos būsimas veidas. Įsiminkite mano vardą, tai tik pradžia! Pradėsime medžioti garsius vardus!“ – užtikrintai savo sirgaliams viename iš turnyrų pažadėjo K. Jančiauskas.
„MMA Bushido’99“ varžybose Kristupas techniniu nokautu nugalėjo žinomą Lietuvos kovotoją Samuelį Šorochovą. Dabar jis ruošiasi kovo 21-ąją sostinės „Twinsbet“ arenoje vyksiančiam dar vienam profesionalios karjeros iššūkiui.
– Nuo kelerių metų mokaisi kovos menų? – pradėjome pokalbį su K. Jančiausku.
– Vaikystėje išbandžiau futbolą ir plaukimą, bet apsistojau ties kudo. Mano vyresnysis brolis anksčiau pradėjo sportuoti „Cunamyje“ pas tuometę kovos menų žvaigždę Igną Barysą – lietuviškąjį Taisoną. Kai sulaukiau aštuonerių, jis atsivedė ir mane. Atsimenu, didžiausią įspūdį padarė sausakimša salė. Ji nedidelė, o sportavo gal penkiasdešimt žmonių. Ignas pasakė, kad tokių mažų vaikų netreniruoja, bet nukreipė pas kitą trenerį. Tai buvo legendinis Ilgaras Gružinskas. Jis išugdė begalę žinomų kovotojų, tarp jų ir I. Barysą, brolius Lukošiūnus, Teodorą Aukštuolį. Ilgaras – kudo sporto pradininkas Lietuvoje, o kudo treniruotes yra lankę nemaža dalis dabartinių Lietuvos mišrių kovos menų atletų. Tad I. Gružinsko indėlis į kovinio sporto menus labai didelis.
Stengiuosi kurti šou, noriu, kad tai taptų mano skiriamuoju ženklu.
– Tikriausiai per tuos dešimt metų karjeros ne kartą kilo pagundų mesti sportą, o laisvalaikį leisti kur kas smagiau?
– Sunkiausia būdavo per karantiną. Visi klubai buvo užsidarę, treniruotės nevyko. Dar buvau susilaužęs ranką. O ir amžius paaugliškas… Bet karantinas baigėsi, ranka sugijo ir viskas prasidėjo iš naujo. Ėmiau dalyvauti kikbokso varžybose. Kasmet požiūris darėsi vis profesionalesnis.
– Kokie svarbiausi tavo laimėjimai?
– Esu Europos kudo jaunimo vicečempionas, Lietuvos jaunimo kudo ir kikbokso čempionatų nugalėtojas. Pagal K-1 taisykles esu nugalėjęs daugumą varžovų jaunimo 75–77 kg svorio kategorijoje. Taip pat esu laimėjęs tris profesionalias KOK kovas.
– Kokios tavo stiprybės ringe, ką reikėtų labiausiai tobulinti?
– Man patinka „kaltis“, todėl mano privalumas – smūgių technika. Ruošdamas profesionalioms kovoms dirbu su broliais Lukošiūnais, kurie yra geri smūgiuotojai. Manau, kad jei ateityje svajosiu apie MMA narvą, reikės rimtai pasimokyti ir imtynių technikos.
– Dauguma kovotojų svajoja apie karjerą stipriausioje pasaulio kovos menų organizacijoje UFC. Ar tavo svajonės tokios pat?
– Būdamas kikboksininkas kol kas ateitį labiau sieju „Glory“ organizacija. UFC yra kovos menų etalonas, bet iki šio ringo – labai ilgas kelias. Tad kol kas koncentruojuosi į karjerą KOK. Juolab kad Lietuvoje pastaraisiais metais kovos menai labai išpopuliarėjo, turnyrai renka pilnas arenas, didėja sirgalių susidomėjimas, investuojama daugiau lėšų. Čia matau didelių perspektyvų.
– Koks tavo kovotojo idealas?
– Lietuvoje – I. Barysas, broliai Lukošiūnai. Esu ne tik sportininkas, bet ir šoumenas. Todėl seku, kokius žingsnius karjeroje daro Dominykas Dirkstys. Nemažai kovos menų profesionalų ir sirgalių jį kritikuoja, bet nemanau, kad pagrįstai. D. Dirkstys tiesiog moka sukelti didžiulį sirgalių dėmesį ir tuo pasinaudoti. Kartu jis didina susidomėjimą ir kitais kovotojais. Tokių asmenybių mūsų sporte tikrai reikia. Aš irgi stengiuosi kurti šou žiūrovams, noriu, kad tai taptų mano skiriamuoju ženklu.
– Papasakok apie savo dienotvarkę.
– Rengiu dvi treniruotes per dieną. Vieną pirmoje dienos pusėje, kitą vakare. Tarp jų turiu spėti į mokyklą. Būna, kad sportuoju per ilgesnes pertraukas tarp pamokų. Tik savaitgaliais treniruojuosi kartą per dieną.
– Dėl įtempto tvarkaraščio tikriausiai kenčia mokslai?
– Mokausi Kauno „Varpo“ gimnazijoje. Esu klasės seniūnas. Dabar teko papildomai ruoštis šimtadienio šventei. Su klasės draugais repetavome savo parengtą spektaklį, todėl laiko paroje jau buvo pradėję trūkti. Stengiuosi neapleisti mokslų. Juolab kad šiemet laukia brandos egzaminai. Noriu turėti atsarginį planą, jei sportinė karjera nesusiklostytų taip, kaip įsivaizduoju. Man patinka istorija, lietuvių literatūra. Patiktų ir kūno kultūra, bet, kaip sportininkas, nuo jos esu atleistas. Aišku, būna dalykų, tokių kaip matematika, kurie sekasi sunkiau. Tačiau mokausi papildomai, kai kur pagelbsti ir mokytojai. Beje, tarp jų turiu savo sirgalių. Kai kurie paklausia, ar turiu bilietų į savo varžybas. Mielai juos pakviečiu. Man toks dėmesys labai malonus.
Naujausi komentarai