Golfo lauke meistriškumą demonstruojanti G.B.Starkutė jau antrus metus studijuoja Arizonos universitete. Čia mergina atstovauja vienai stipriausių JAV moterų golfo komandų "Arizona Wildcats". Sportininkė tikisi, kad golfas vis labiau populiarės ir gimtinėje – ne tik kaip profesionalus sportas, bet ir laisvalaikio leidimo būdas.

– Vis dar yra manančių, kad golfas – turtingų vyresnių vyrų sportas. O kaip pati atsidūrėte golfo lauke?

– Tikrai nepritariu šiam teiginiui ir manau, kad vis mažiau žmonių jį priima kaip realybę. Šia sporto šaka galima užsiimti ir pernelyg neišlaidaujant. Be to, golfo lauke šiandien sutinkame įvairaus amžiaus abiejų lyčių žaidėjų.

Pati su golfu susipažinau tėčio, kuris yra didžiulis įvairių sporto šakų entuziastas, dėka. Anuomet, maždaug prieš dvylika metų, golfas Lietuvoje buvo dar gana naujas sportas. Man ši sporto šaka tapo mėgstamu laisvalaikio praleidimo būdu. Nuo mažų stovyklėlių vaikams perėjau prie darbo su treneriais. Matant gerus rezultatus, nesinorėjo visko nutraukti, jaučiau poreikį eiti pirmyn. Neprisimenu, kada tiksliai supratau, kad golfas galėtų tapti mano ateitimi. Tačiau jis mane sužavėjo nuo pat pradžių.

– Kas jums pačiai yra golfo legenda, į kurią lygiuojatės?

– Be abejonės, Tigeris Woodsas. Deja, pastaruoju metu jis viešumoje labiau girdimas dėl įvairių skandalų. Tačiau man jis yra tikra golfo legenda, žmogus, kuris pasiekė tai, kas, rodos, neįmanoma. Mane labai žavi ir amerikietės Lexi Thompson žaidimas. Ji yra puikiai įvaldžiusi svingą – pagrindinį golfo žaidėjų smūgį aukštai užsimojus. Tad man patinka stebėti, kaip ji juda golfo lauke.

– Šiuo metu kremtate mokslus Arizonoje ir atstovaujate vienai stipriausių JAV moterų golfo komandų "Arizona Wildcats". Tikriausiai valstijose golfas itin populiarus?

– Golfo atžvilgiu JAV tikrai yra pasiekusi visiškai kitą lygį. Amerikiečiai šią sporto šaką renkasi ir kaip laisvalaikio praleidimo būdą, ir kaip profesionalų sportą. Mėgėjai su malonumu savaitgalius leidžia aikštynuose, varžosi tarpusavyje ir tiesiog mėgaujasi grynu oru. JAV ši sporto šaka tokia populiari, kad kiekvienas universitetas turi savo golfo komandą. Šiuo klausimu galbūt kiek labiau dominuoja pietinės valstijos, nes čia palankesnis klimatas. Vis dėlto golfas populiarus visoje šalyje.

Gilė Bitė Starkutė. M. Christy / University of Arizona nuotr.

– Ši sporto šaka nėra iš pačių judriausių. Vis dėlto ji vis tiek reikalauja didelės ištvermės ir tam tikrų fizinių duomenų? Kokie raumenys labiausiai dirba golfo lauke? Kuo ši sporto šaka naudinga sveikatai?

– Žvelgiant iš šalies, golfas neatrodo aktyvus sportas, tačiau įsigilinę pamatysite, kad varžybos trunka apie penkias valandas. Jų metu žaidėjas visą laiką juda lauke, neša krepšį ant pečių. Tad ištvermė yra viena pagrindinių šios sporto šakos savybių. Golfas labai naudingas širdžiai. Sportininkas pakankamai juda, tačiau sportas neintensyvus, tad širdis neapkraunama. Taip pat nueiname daugybę žingsnių gryname ore, o tai irgi labai naudinga sveikatai.

Žvelgiant iš šalies, golfas neatrodo aktyvus sportas, tačiau įsigilinę pamatysite, kad varžybos trunka apie penkias valandas.

Golfo laukų yra įvairių – ir lygių, ir kalnuotų, tad fizinio pasiruošimo išties reikia. Žaidžiant golfą dirba tam tikros raumenų grupės ir kūno dalys, ypač nugara, kojos. Juk golfe labai svarbi sprogstamoji jėga, dėl to, prieš smūgiuodami, mes smarkiai pasisukame. Žaidėjas privalo išvystyti reikiamą lazdos ir kamuoliuko greitį, o tam reikia raumenų. Raumenis stipriname ir norėdami išvengti traumų.

– Ar traumos dažnos užsiimant golfu?

– Žinoma, jų būna, kaip ir kiekvienoje sporto šakoje. Gal tik ne tokių pavojingų. Žinau, kad T.Woodsas buvo patyręs kelio traumą. Dažnos ir riešų problemos. O mano jautri vieta – nugara, kadangi ant jos tempiu gana daug krūvio, todėl visą laiką būtina palaikyti raumenų lankstumą ir stiprumą. Nesinori, kad nugara pasiduotų viduryje golfo raundo.

– Sakoma, kad vyrai, kaip tikri medkirčiai, stipriai kerta golfo lazda, o moterys tai daro plastiškiau. Vis dėlto, kokie įgūdžiai svarbiausi žaidžiant golfą?

– Taip, vidutiniškai vyrai kamuoliuką muša šiek tiek toliau. Tačiau tai nėra šimtaprocentinė taisyklė. Vis dėlto svarbiausi žaidžiant golfą yra psichologiniai dalykai. Privalai atlaikyti įtampą ir išlaikyti emocinį stabilumą visą ilgą varžybų laiką.

– Išties golfo žaidėjai dažniausiai atrodo labai susikoncentravę, bet kartu ir ramūs. Daug su savimi dirbate, kad tai pasiektumėte?

– Atrodome ramūs, bet anaiptol tokie nesame. Aš nelabai mėgstu rodyti emocijas viduryje golfo lauko, bet tikrai nėra taip, kad galvoje nieko nevyksta. Visas penkias valandas esi tik su savimi ir turi išlaikyti tinkamą nusiteikimą. Jeigu greitai savimi nusivilsi arba pasiduosi, baigsis ir tavo golfo žaidimas. Todėl visą tą laiką turi būti pasiryžęs kovoti, stabiliai žaisti – ne per daug apsidžiaugti po sėkmingo smūgio ir ne per daug nuliūsti po nesėkmingo.

Sakyčiau, kad pats sunkiausias dalykas ir yra psichologinis pasiruošimas. Neužteks pusvalandį padirbėti su savo mintimis – tai  ilgalaikis procesas. Per pastaruosius kelerius metus turėjau nekokią tendenciją po vieno nesėkmingo smūgio pasiduoti likusį raundą. Tad praėjusią vasarą teko dirbti su sporto psichologu. Išmokau laikytis rutinos, kuri padeda save tinkamai nuteikti. Tai gali būti keli žodžiai, kurie padeda psichologiškai vėl sugrįžti ten, kur turi būti. Arba tam tikras prisiminimas, kuris padeda pamiršti apie nesėkmę. Tad nuo šiol prieš kiekvieną smūgį 10 sekundžių pakartoju savo rutiną, kuri padeda susikoncentruoti, subalansuoti mintis.

Gilė Bitė Starkutė. M. Christy / University of Arizona nuotr.

– Tad galbūt net ir mėgėjiškas golfo žaidimas gali padėti stiprinti ištvermę ir emocinį stabilumą?

– Manau, kad taip. Lazdą sulaužyti susinervinus yra labai lengva, bet negali to daryti po kiekvieno raundo. Turi išmokti valdytis. Todėl golfo žaidimas laisvalaikiu gali padėti geriau valdyti savo emocijas, ugdyti kantrybę. Žinoma, viskas priklauso nuo žaidėjo nusiteikimo. Iš prigimties labai nekantrus žmogus tokios sporto šakos galbūt ir nesirinks. Kita vertus, žaidžiant mėgėjiškai, nebūtina konkuruoti, galima tiesiog pasimėgauti procesu.

Golfo žaidimas laisvalaikiu gali padėti geriau valdyti savo emocijas, ugdyti kantrybę. Žinoma, viskas priklauso nuo žaidėjo nusiteikimo.

– Golfas yra lauko, gryno oro sportas. Kiek laiko galima juo užsiimti Lietuvoje ir Arizonoje?

– Arizonoje golfą galima žaisti ištisus metus, tačiau vasarą kiek per karšta. Dabar, gegužės pradžioje, termometrų stulpeliai jau artėja prie 36–40 laipsnių. Tad nebėra labai linksma ilgai būti lauke. Dar nesu žaidusi golfo esant 40 laipsnių temperatūros, laukia pirmasis toks mano sezonas. Žinoma, labai svarbu gerti daug vandens, dėvėti kepurę. Jei saulė labai spigina, naudojame ir skėčius. Viena vertus, amžina vasara Arizonoje mane džiugina. Tačiau kelias valandas judėti golfo lauke kur kas lengviau, kai klimatas vėsesnis.

Kalbant apie Lietuvą, golfo sezonas čia yra gana ilgas. Kol nėra sniego, žaisti galima beveik visur. Tad sakyčiau, kad sezonas tęsiasi nuo balandžio pradžios iki lapkričio, kartais net gruodžio. Jei neprisninga, galima žaisti lauke be problemų, tik reikia šiek tiek šilčiau apsirengti. Be abejo, grynas oras taip pat labai naudingas. Kas nenorėtų kelias valandas pasivaikščioti gražiuose golfo laukuose? Pati dievinu leisti laiką lauke, tad tai mano mėgstama golfo sporto dalis. Nesvarbu, ar šviečia saulė, ar lyja lietus – man patinka, kad oro sąlygos gali būti vis kitokios.

– Kokią matote golfo ateitį Lietuvoje? Galbūt kada nors ir Lietuvos universitetai turės savo golfo komandas?

– Golfas Lietuvoje populiarėja labai sparčiai, ir man džiugu tai matyti. Viskas per kelerius pastaruosius metus išaugo – pastebiu, kad daugėja tiek suaugusiųjų, tiek vaikų golfo žaidėjų. Lietuvos golfo rinktinė taip pat labai sustiprėjusi. O ir apskritai žmonės vis dažniau golfą renkasi kaip laisvalaikio leidimo formą. Tai mane džiugina, nes anksčiau atrodydavo, kad lietuviai kažkodėl varžosi nuvykti į golfo lauką ir ten maloniai praleisti laiką. Tikiuosi, kad vis daugiau žmonės atras šią sporto šaką.

Tai labai linksmas žaidimas, kurį galima žaisti su draugais, artimaisiais. Netgi nebūtina varžytis, galima tiesiog pasidžiaugti grynu oru, pamiklinti ranką. Universitetų golfo kultūra labiau būdinga JAV. Gal tik viena ar dvi aukštosios mokyklos visoje Europoje turi golfo programą. Tad Lietuvoje kažko panašaus greitai neverta tikėtis. Vis dėlto skatinu visus nebijoti svajoti ir užsiimti mėgstama veikla. Pati niekada nemaniau, kad šis mano pomėgis galės suteikti tiek galimybių. Golfas padėjo išvažiuoti į Arizoną, patekau į nuostabią komandą. Dabar, sezono metu, ritmas išties įtemptas. Dienos užimtos nuo saulėtekio iki vėlyvos pavakarės, nes treniruotes tenka derinti su paskaitomis. Tačiau kai darai tai, ką mėgsti, viskam randi laiko.

Rokas Šerpytis

Komentaras

Rokas Šerpytis, Santaros klinikų gydytojas kardiologas

Dabar žmonės ypač mažai juda. Nejudra yra viena iš penkių pagrindinių mirties priežasčių Europoje ir JAV. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad, norint išvengti rimtų sveikatos problemų, reikėtų bent penkis kartus per savaitę po pusvalandį užsiimti vidutinio intensyvumo sportine veikla.

Golfo žaidimas kaip tik ir laikomas tokia veikla. Jį žaidžiant, per valandą vidutiniškai sudeginama apie 260–450 kilokalorijų. Be to, treniruojamas  kūnas, mažėja lėtinių ligų rizika. Pavyzdžiui, išeminės širdies ligos, diabeto, insulto, storosios žarnos ir krūties vėžio. Svarbu ir tai, kad golfo lauke žmonės vidutiniškai nueina 11–17 tūkst. žingsnių. Tad auksiniu standartu laikomi 10 tūkst. žingsnių per dieną pasiekiami, ir dar su kaupu.

Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad golfą žaidžiančių žmonių mirtingumas yra net 40 proc. mažesnis. Be to, šis sportas gali papildomai pridėti penkerius metus gyvenimo. Žinoma, reikėtų pastebėti, kad tai greičiausiai nėra vien golfo nuopelnas. Šį sportą praktikuojantys žmonės paprastai taip pat būna judresni, sveikiau maitinasi ir laikosi tinkamo režimo. Golfas naudingas ir tuo, kad sukelia gana mažai traumų ir tinka įvairioms amžiaus grupėms, nes galima pasirinkti norimą greitį ir žaidimo intensyvumą.

Šia sporto šaka užsiimti gali ir turintys širdies problemų. Golfas gali būti netgi efektyviu reabilitacijos būdu persirgus miokardo infarktu ar po nesunkaus galvos smegenų insulto. Žinoma, prieš tai reikėtų pasitikrinti pas gydytoją kardiologą, išsitirti, koks galimas fizinis krūvis, žinoti savo galimybes. Vis dėlto golfas nerekomenduojamas žmonėms, kurie turi peties sąnario problemų arba jiems neseniai buvo implantuotas stimuliatorius ar defibriliatorius. Nuolatiniai platūs rankų mostai, žaidžiant golfą, gali šiuos aparatus išjudinti iš vietos.

Populiarėja diskgolfas

Žmonės vyksta ne tik į golfo laukus, bet ir diskgolfo parkus. Šią sportą šaką tautiečiai jau spėjo pamėgti. Šiandien visoje šalyje išsibarstę daugybė diskgolfo parkų. Vienas populiariausių įrengtas Kulautuvoje. Šis žaidimas panašus į tradicinį golfą. Tik žaidėjai, užuot mušę kamuoliukus lazdomis, į specialius krepšius meta diskus. Žaidimas pradedamas metimu nuo starto vietos. Kiekvienas vėlesnis metimas metamas nuo tos vietos, kur prieš tai nusileido diskas. Pasak specialistų, diskgolfas labai naudingas. Jis suteikia galimybę nepersitempiant judėti įvairaus amžiaus žmonėms, lavina tam tikrus raumenis, mažina nuovargį, skatina laimės hormonų gamybą.